Paukščių gripo situacija Europoje ir Lietuvoje. Stebėsena ir griežtas biologinis saugumas būtini

Nuo rugsėjo 6 iki lapkričio 14 dienos 2025 metais Europoje užregistruoti 1 443 labai patogeniško paukščių gripo HPAI A(H5) viruso atvejai laukiniuose paukščiuose. Tai yra keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais ir daugiausia nuo 2016 metų.

Ypač smarkiai paveiktos vandens paukščių populiacijos įvairiose Europos dalyse. Virusas fiksuotas net ir akivaizdžiai sveikiems laukiniams paukščiams, todėl aplinkoje susidarė itin didelis užterštumo lygis. Be to, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje nustatyti didelio mirtingumo protrūkiai pilkųjų gervių populiacijose.

Dauguma aptiktų HPAI viruso atvejų (99 procentai) buvo A(H5N1) formos, o didžioji dalis priklausė naujam anksčiau cirkuliavusio štamo variantui, į Europą patekusiam iš rytų ir sparčiai išplitusiam vakarų kryptimi.

Europos maisto saugos tarnyba EFSA pabrėžia, kad norint apsaugoti naminius paukščius ir užkirsti kelią viruso plitimui tarp ūkių būtina sustiprinti ankstyvąją stebėseną ir užtikrinti griežtą biologinį saugumą.

Situacija Lietuvoje

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2025 metais Lietuvoje paukščių gripo atvejai taip pat registruojami. VMVT praneša apie nustatytus labai patogeniško paukščių gripo atvejus laukinių paukščių populiacijose ir nurodo, kad rizika išlieka padidėjusi visoje šalies teritorijoje, ypač pajūryje bei prie vandens telkinių, kur telkiasi migruojantys paukščiai. Tarnyba gyventojus ir paukščių laikytojus ragina laikytis sustiprintų biosaugos reikalavimų, o radus nugaišusį paukštį nedelsiant pranešti VMVT teritoriniams padaliniams.

EFSA rekomenduojamos priemonės

Atsižvelgiant į funkcijas ir atsakomybes, EFSA rekomenduoja nacionalinėms ir regioninėms institucijoms, paukščių augintojams, laukinės faunos stebėsenos specialistams ir žinduolių globos centrams taikyti šiuos veiksmus:

• Užtikrinti aukštą biologinio saugumo lygį visuose naminių paukščių laikymo ūkiuose, tiek įprastos gamybos, tiek paukščių naikinimo laikotarpiu.
• Esant paukščių gripo protrūkiams laukinėje faunoje, išduoti nurodymus laikyti naminius paukščius uždarai.
• Sustiprinti naminių paukščių stebėseną, kad būtų kuo anksčiau aptikti užsikrėtimai paukštynuose.
• Koncentruoti laukinių paukščių stebėseną pelkėtose vietovėse ir migracijos sustojimo vietose Europoje ir už jos ribų.
• Įtraukti laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos centrus į stebėseną ir užtikrinti pakankamą biologinį saugumą.
• Vengti dirbtinio laukinių paukščių šėrimo didelės rizikos laikotarpiais, ypač gervių ir gulbių, kad būtų sumažinta susitelkimo ir viruso perdavimo rizika.
• Nedelsiant šalinti nugaišusių paukščių gaišenas, kad aplinka nebūtų užteršta virusu ir nebūtų užkrėsti kiti laukiniai arba naminiai paukščiai ir žinduoliai.
• Kiek įmanoma mažinti trikdymą laukinių paukščių buveinėse, kad būtų apribotas viruso pasklidimas didesniais atstumais.

Stebėsenos ir informavimo priemonės

EFSA siūlo naudojantis Bird Flu Radar įrankiu stebėti laukinių paukščių užkrėtimo riziką skirtingose Europos vietose ir laikotarpiais.

2025 metų rugsėjį EFSA kartu su Europos Komisija pristatė #NoBirdFlu komunikacijos priemonių rinkinį. Tai paruoštos naudoti plakatai, infografikai, lipdukai ir socialinių tinklų žinutės visomis ES kalbomis, skirtos padėti paukščių augintojams ir veterinarams stiprinti biologinį saugumą paukštininkystės ūkiuose.

5 praktiniai patarimai medžiotojams

Lietuvos medžiotojai dažnai pirmieji pastebi laukinių paukščių ligų atvejus, todėl jų vaidmuo stebėsenoje yra itin svarbus. Radus įtartiną ar nugaišusį paukštį rekomenduojama:

1. Nepriartėti ir neliesti paukščio. Virusas aplinkoje gali išlikti, todėl kontaktas yra rizikingas.

2. Nefotografuoti iš arti ir nebūti virš gaišenos. Svarbus tik bendras vaizdas ir vieta, ne detalūs kadrai.

3. Užfiksuoti radimo vietą. Koordinates geriausia įrašyti telefonu arba pažymėti žemėlapyje.

4. Nedelsiant pranešti VMVT teritoriniam padaliniui. Medžiotojai gali pranešti telefonu arba per VMVT informavimo kanalus.

5. Informuoti būrelio narius ir vengti trikdyti paukščių susitelkimo vietas. Aktyvus vaikščiojimas gali paskleisti virusą į kitus plotus.