Kokia yra AKM epidemiologinė situacija Europos Sąjungoje?

2025 metų gruodžio 4 dieną Europos medžioklės ir gamtos apsaugos federacija (FACE) Sveikatos ir gerovės darbo grupė surengė susitikimą su Europos Komisija, siekdama aptarti naujausią informaciją apie afrikinį kiaulių marą ir paukščių gripą. Diskusijoje dalyvavo DG SANTE Gyvūnų sveikatos skyriaus veterinarijos gydytojos Francesca Calvetti ir Iulia Delia Cohen.

Kad suvaldytume AKM, reikia investicijų į medžiotojų ūkį gali išgelbėti situaciją

AKM situacija 2014–2025 metais

Afrikinis kiaulių maras išlieka plačiai paplitęs laukinių šernų populiacijose, ypač Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Balkanų regione.

2025 metais registruojami ryškūs skirtumai tarp ES valstybių. Rumunijoje fiksuojamas itin didelis protrūkių skaičius naminių kiaulių ūkiuose, iš viso 430 atvejų. Estijoje ir Latvijoje vasaros laikotarpiu stebimas padidėjęs protrūkių skaičius laukiniuose šernuose. Tuo metu Čekijoje ir pietų Italijoje nuo 2024 metų rugpjūčio nefiksuota nė vieno naujo atvejo, todėl pradedama ribojimų peržiūra. Belgija ir Švedija oficialiai pripažintos laisvomis nuo AKM.

2025 metų svarbiausi įvykiai ES

Šiais metais nauja paveikta teritorija nustatyta Vokietijoje, kur vėl registruoti laukinių šernų AKM atvejai. Kroatijoje, pasienyje su Serbija, aptiktas naujas židinys, turintis poveikį ir kaimyninei Vengrijai. Baltijos šalys, Lenkija ir Kroatija vasaros mėnesiais išlieka didžiausios rizikos regionais.

Teisinis reguliavimas pagal Reglamentą (ES) 2023/594, 56 straipsnį

Visos valstybės narės, išskyrus tas, kurios gali pagrįsti nuolatinį laukinių kiaulinių nebuvimą, privalo per šešis mėnesius parengti nacionalinį veiksmų planą. Šiame plane turi būti nustatyti strateginiai tikslai ir apibrėžta teritorinė aprėptis, įvertintas laukinių šernų populiacijos dydis, numatyti medžioklės tikslai ir jų poveikis, suplanuota nuolatinė stebėsena, ypač kritusių šernų tyrimai, taip pat biosaugos priemonės ūkiuose ir medžioklės veiklose. Plane turi būti numatytos komunikacijos ir mokymų programos bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo procedūros.

Pagrindiniai AKM iššūkiai

Didžiausia problema vis dar išlieka biosaugos užtikrinimas smulkiuose ir namų ūkiuose, kuriuose taisyklės dažnai nėra įgyvendinamos. Laukinių šernų valdymas taip pat sudėtingas dėl jų migracijos ir gausos dideliuose miškų masyvuose. Riziką didina ir žmonių sukelti ligos šuoliai, ypač keliaujant tarp šalių. Sudėtinga išpildyti tarptautinių prekybos partnerių reikalavimus dėl zonų ir regionalizacijos. Iki šiol nėra saugios ir veiksmingos AKM vakcinos, todėl kontrolės priemonės remiasi stebėsena ir biosauga. Nauja tendencija yra ligos grįžimas į teritorijas, kurios anksčiau buvo laikytos išvalytomis, tai rodo biosaugos spragas.

Vasarą padidėję protrūkiai Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Kroatijoje patvirtina būtinybę sustiprinti tiek laukinių šernų, tiek naminių kiaulių stebėseną. Biosaugos priemonių laikymasis tampa kritiniu veiksniu mažinant ligos riziką. Moksliškai pagrįstas laukinių šernų populiacijos valdymas, paremtas rizikos vertinimu, yra būtinas siekiant AKM eradikacijos ir užkertant kelią naujiems protrūkiams. Tinkamai įgyvendinami nacionaliniai veiksmų planai gali gerokai pagerinti ankstyvą ligos nustatymą tose šalyse, kuriose AKM dar nėra aptiktas.