Dzūkijoje gimę stumbrai dvynukai prilyginti moksliniam fenomenui
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasidalino sėkmės istorija saugant Lietuvai stumbrų populiaciją.
Dzūkijos nacionaliniame parke Stėgalių stumbryne pernai gimė skirtingų lyčių (!) stumbrų dvyniai, pavadinti Dzvyniu ir Dzvyne. Tai pirmas toks atvejis Europos stumbrų kilmės knygos istorijoje.
2025 m. pavasarį abu dvyniai, kartu su dar dviem jaunikliais ir suaugusių patelių grupe, buvo paleisti į laisvę Dzūkijos nacionalinio parko miškuose. Šiandien jie jau yra ne tik simbolis, bet ir realus įrodymas, kad stumbrų apsaugos priemonės Lietuvoje duoda puikių rezultatų.
Nuo 2022 iki 2025 metų į Dzūkijos nacionalinio parko stumbryną buvo perkelti net 46 stumbrai, atrinkti iš laisvai gyvenančių bandų Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Perkeliami buvo jauni (iki 5 metų amžiaus) gyvūnai, kad būtų galima suformuoti gyvybingas, genetiškai įvairias ir ilgalaikes bandas.
Pirmieji 12 stumbrų Dzūkiją pasiekė 2022-aisiais. Tarp jų – 6 patelės, 5 patinai ir vienas jauniklis. Prie būsimų giminaičių prisijungė ir vienas svečias iš Baltarusijos – patinas, atklydęs iš Oziory populiacijos.
2025 m. pradžioje buvo perkelta 10 patelių iš Kauno rajono, taip buvo suformuota grupė, kuri irgi bus išleista į laisvę.
Primename, kad stumbrų perkėlimo tikslas – ne tik atkurti šios rūšies populiaciją skirtinguose šalies regionuose, bet ir skatinti genetinę įvairovę, ir, svarbiausia, formuoti savarankiškas, laisvėje gyvenančias bandas.
Dzūkijos nacionalinio parko Stėgalių stumbryno aptvarų sistema su keliais atskirais sektoriais ir karantino zona užtikrina sklandų gyvūnų prisitaikymą prieš išleidžiant juos į laisvę. Taikomas „švelnus paleidimas“ leidžia stumbrams palaipsniui priprasti prie naujos aplinkos ir išvengti streso, todėl jie jų sėkmingai integruojasi į laisvėje gyvenančią populiaciją.
Pasak mokslininko dr. Artūro Kibišo, šiandien Lietuva gali pagrįstai didžiuotis, tapusi viena iš lyderių stumbrų apsaugos srityje Europoje. Dvynių gimimas Dzūkijoje – tai ne tik mokslinis fenomenas, bet ir emocinis paliudijimas, kad mūsų gamtosaugos pastangos veda teisingu keliu.
