Vilniuje penktadienį apie 100 žmonių susirinko prie Seimo protestuodami dėl plynųjų miškų kirtimų saugomose teritorijose.

Žmonės nešėsi plakatus su užrašais: „S. Gentvilai, STOP Lietuvos miškų genocidui!“, „Šylančio klimato fone – Lietuvos miškų naikinimui – NE!!! Nepjaukime šakos, ant kurios sėdime...“, „Dievas sunaikins niokojančius žemė. Biblija, apsireiškimo kn. 11,18“.

Mitingo „Kieno miškas?“ organizatoriai teigia, kad Lietuvos miškai nėra tinkamai apsaugoti.

„Atvykau, nes, švelniai sakant, vyksta genocidas prieš gamtą. (...) Kalbėjau su miškininkais, tai jie teigia, kad yra kažkur  užkrėstas vienas kitas augalas, bet ne laukai“, – BNS teigė mitinge dalyvaujantis 55-ių energetikos inžinierius Alvydas Augustinaitis. 

Moksleivė Rugilė Sitaitė teigė, kad miškų kirtimo politika tarnauja verslo, o ne gamtos, visuomenės interesams.

„Man nepatinka, kas vyksta su mūsų giriomis ir su mūsų miškais. (...) Manau, kad galbūt mes pasieksime to tikslo, kad nekirstų mūsų girių, miškų, kad nebūtų mūsų miškai ir girios parduodami bet kam“, – BNS sakė 18-metė mergina.

Psichologė, sveikatinimosi specialistė Justina Maslauskaitė sakė, kad miškas yra dalis kiekvieno lietuvio sielos ir kūno, todėl naikindami mišką naikiname patys save.

„Ji yra naikinanti miškus, tuos miškus, kurie lietuviui yra be galo svarbūs nuo seno ir mes visi gyvenom juose, kvėpavome juose ir šiandien važiuojam ten atsikvėpti, kai būna sunku ir pavargstam nuo miesto. Tai jeigu mes dar tą susinaikinsim, tai manau, kad griaunam patys save“, – BNS sakė 42-jų metų moteris.

Organizatorių duomenimis, šiais metais vykdant sanitarinius kirtimus planuota iškirsti daugiau nei 4 tūkst. hektarų miško.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė BNS teigė, kad didžoiji dalis Lietuvos miškų dabar orientuota į plynus kirtimus – tokia miškininkystė, anot jos, yra nedraugiška gamtai. 

„Mes nematome tos statistikos, (...) koks yra medyno plotas. Čia nėra esmė tame, ar miško daugėja, ar nedaugėja, čia esmė yra ta, kokio to miško yra. Dabar daugiau nei 80 proc. Lietuvos miškų orientuota į tokią miškininkystę – pasodinau, užauginau, nupjoviau plynai. Tai yra miškininkystė, kuri yra nedraugiška gamtai ir nedraugiška rekreacinei aplinkai“, – BNS aiškino L. Paškevičiūtė.

Pasak jos, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pateikia ne tokią statistiką – svarbu ne miško plotas, o koks yra tas miškas.

„Dabar sako „jūs nepergyvenkite, mišką atkurs“, bet atkurs ką – pasodins eglutes su ąžuolu priemiškyje? Tai kada bus tas miškas tinkamas rekreacijai? Po 50 metų?“ – sakė L. Paškevičiūtė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako norintis paneigti mitą, kad Lietuvoje miškai kertami per intensyviai. Tačiau ministras pripažįsta, kad sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose galėtų būti tvaresni.

„Lietuvoje iškertama 70 proc. metinio prieaugio ir Lietuva yra tvariai ūkininkaujanti šalis. Lietuvoje yra dvigubai daugiau miškų ploto negu tarpukariu, trigubai daugiau medienos sukaupta ir Lietuvoje kiekvienais metais paliekama trečdalis prieaugio ateities kartoms, tai reiškia, kad Lietuvoje kas metus didėja miškų plotas“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.

„Noriu garsiai paneigti mitą, kad Lietuvoje yra kertama per intensyviai“, – pridūrė S. Gentvilas. 

Aplinkos ministerijai antradienį pranešus, kad sustabdyti aštuoni pradėti plynieji sanitariniai kirtimai Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas trečiadienį teigė, kad kirtimai jau yra įvykdyti. 

Ministerija yra inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Tikimasi, kad jos bus patvirtintos gruodžio pradžioje. Taisyklėmis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.