Lietuvos miškai ir net šimtmečius skaičiuojančios sengirės sparčiai virsta plynais kirtimais. Medkirčių technika riaumoja net ir valstybės saugomose teritorijose. Skandalai dėl miškų kirtimo skamba vienas po kito ir vis garsiau abejojama jau medkirčiu vadinamo aplinkos ministro Simono Gentvilo kompetencija. Tačiau tokios abejonės, deja, miškų nuo plyno kirtimo neapsaugo. Valstietė Ligita Girskienė tikisi, kad nestabdomą miškų kirtimų traukinį galėtų sustabdyti interpeliacija aplinkos ministrui, tik klausimas, ar realu interpeliuoti ministrą, kai jau ne kartą matyti kitų ministrų interpeliacijos pavyzdžiai byloja, kad interpeliacijos nuo jų – kaip nuo žąsies vanduo.

Teisinasi, kad įsimetė kenkėjas

Lietuvos miškai šiuo metu yra vietomis kertami plynai – esą vykdomi sanitariniai kirtimai įsisiautėjus spygliuočių kenkėjui žievėgraužiui tipogrifui. Tačiau niekas nepaaiškina, kodėl saugomose teritorijose, sengirėse yra plynai pjaunami medžiai būtent švedų įmonėms –  „INGKA Group“, valdančiai „IKEA“ parduotuvių tinklą, ir „Silvestica“, kuri neturėdama nė vieno darbuotojo Lietuvoje uždirba kelias dešimtis milijonų eurų per metus.

„Pjūklas, rąstas, euras – taip galima apibūdinti miškų politiką Lietuvoje. Matėte plynėmis virtusius didžiulius miškų plotus, viešojoje erdvėje mirgėta mirga pranešimai apie dešimtimis hektarų plynais kirtimais vykdomus kirtimus.

Sakoma, kad miškus naikinti būtina, nes miškus užpuolė mįslingas kenkėjas. Bet jis, sakoma, puola tik spygliuočius, o matome išpjautus ąžuolus ir kitus medžius“, – parlamentarams situaciją nušvietė L. Girskienė, ragindama apsvarstyti interpeliacijos S. Gentvilui klausimą.

Seimo posėdyje valstietė Ligita Girskienė iškėlė interpeliacijos klausimą aplinkos ministrui Simonui Gentvilui.

Ministru abejota ir anksčiau

Tai ne pirmas kartas, kai S. Gentvilo darbo metodais abejoja politikai ir visuomenė. Prieš gerus metus opozicinė Seimo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, prašydama įvertinti, ar aplinkos ministras yra tinkamas eiti tokias pareigas, mat ministras tuomet pasirašė įsakymą, leidžiantį mažinti želdynų plotus, o tokie siūlymai prieštarauja žaliajam kursui ir yra palankūs siauroms interesų grupėms.

Jo įsakymus tuo metu purtė STT, tyrimo ėmėsi ir Generalinė prokuratūra.

Anksčiau visuomenininkai rinko parašus, prašydami S. Gentvilo neskirti aplinkos ministru.

Vėliau buvo nuskambėję ir nekorektiški ministro pastebėjimai dėl per lėtai kertamų Lietuvos miškų, noras priimti pataisas, atleidžiančias privačių miškų savininkus nuo mokesčių, kuris galimai buvo naudingas pačiai Gentvilų šeimai.

Garsiai nuskambėjo ir ministro siūlymai apmokestinti žmones, naudojančius gamtoje esantį vandenį daržų, sodų laistymui bei skirti milijoną eurų tam, kad būtų sukurta informacinė sistema, kurioje būtų fiksuojama, kiek nuotekų prikaupia gyventojai per metus. Tačiau iki šiol visi šie priekaištai ministrui taip ir nesupurtė jo kėdės, tad klausimas, ar ir dabar siūloma interpeliacija ką nors pakeistų – panašu, kad iki ministro kadencijos pabaigos plynu lauku gali pavirsti dar ne vienas kelis šimtus metų skaičiuojantis miškas.

Eglė KUKTIENĖ, („rinkosaikste.lt“)