Medienos produktų eksportas mažėja, o importas auga

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, pirmą 2025 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, Lietuvos eksportas sumažėjo 0,1 % ir siekė 18,3 mlrd. Eur, o importas padidėjo 6,2 % – iki 21,5 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,2 mlrd. Eur ir buvo 1,7 karto didesnis nei pirmą 2024 m. pusmetį.

Prekyba mediena ir jos gaminiais (įskaitant popierių ir jo produktus, baldus) pirmą 2025 m. pusmetį augo. Per pusmetį eksportuotų medienos bei jos gaminių vertė padidėjo 4,7 % – iki 2,15 mlrd. Eur. Medienos ir jos gaminių dalis bendrame eksporte per metus išaugo nuo 11,2 % iki 11,8 %.

Tokį medienos ir jos gaminių eksporto apimčių didėjimą daugiausia lėmė 5 % padidėjęs baldų eksportas. Išvežtos apvaliosios padarinės medienos vertė padidėjo 34 %, pjautinės medienos – 16 %.

Vokietijos rinkoje parduotų medienos ir jos gaminių vertė sudarė 246 mln. Eur, t. y. buvo 1,0 % mažesnė nei 2024 m. Eksportas į Švediją padidėjo 1,0 % – iki 185 mln. Eur, į Jungtinę Karalystę – 1,6 % iki 177 mln. Eur, į Lenkiją – 7,7 % iki 170 mln. Eur, į Norvegiją – 13 % iki 151 mln. Eur, į Daniją – 6,5 % iki 144 mln. Eur.

Medienos ir jos gaminių importas 2025 m. pirmą pusmetį padidėjo 6,2 % – iki 881 mln. Eur. Popieriaus ir jo gaminių importas padidėjo 8 %. Įvežamos pjautinės medienos vertė, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, išaugo 12 %, drožlių plokščių – 38 %, plaušų plokščių – 7 %.

Daugiausia medienos bei jos gaminių įvežta iš Lenkijos – už 267 mln. Eur. Iš Latvijos importuota už 133 mln. Eur. Importas iš Lenkijos padidėjo 11,1 %, iš Latvijos – 11,6 %. Importas iš Vokietijos padidėjo 6,2 % ir siekė 75 mln. Eur. Prekių, įvežtų iš Švedijos, vertė sudarė 61 mln. Eur – 9,9 % daugiau nei 2024 m. Iš Ukrainos importuotų prekių vertė padidėjo 9,1 % – iki 57 mln. Eur.

Eksportuojamos medienos bei jos gaminių vertė buvo 2,4 karto didesnė nei importuojamų prekių, o teigiamas prekybos saldo per metus nuo 1,2 mlrd. Eur padidėjo iki 1,3 mlrd. Eur.

Apvalioji padarinė mediena

Eksportas. Pirmą 2025 m. pusmetį eksportuota 945 tūkst. m³ apvaliosios padarinės medienos (neskaitant malkų), arba 11 % daugiau nei prieš metus. Eksportas nuo 450 tūkst. m³ pirmą ketvirtį padidėjo iki 494 tūkst. m³ antrą ketvirtį. Spygliuočių medienos eksportas, palyginti su 2024 m., padidėjo 13 % – iki 717 tūkst. m³, o lapuočių – 8 % iki 228 tūkst. m³.

Per pusmetį į Latviją išvežta 502 tūkst. m³ medienos – 18 % daugiau nei 2024 m. Iš šio kiekio 251 tūkst. m³ išvežta antrą ketvirtį.

Į Latviją eksportuota 428 tūkst. m³ spygliuočių medienos. Jos kiekis, palyginti su 2024 m., padidėjo 21 %. Eksporto apimtys pirmą ketvirtį (221 tūkst. m³) ir antrą ketvirtį (207 tūkst. m³) buvo panašios. Lapuočių medienos eksportas nuo 30 tūkst. m³ pirmą ketvirtį padidėjo iki 44 tūkst. m³ antrą ketvirtį. Iš viso jos išvežta 73 tūkst. m³ – 5 % daugiau nei prieš metus.

Į Lenkiją eksportuota 148 tūkst. m³ apvaliosios medienos – 32 % daugiau nei 2024 m. Pirmą ketvirtį eksportuota 62 tūkst. m³, arba 5 % daugiau nei 2024 m., o antrą – 87 tūkst. m³, t. y. 60 % daugiau. Didesnę dalį (79 tūkst. m³) sudarė lapuočių mediena. Jos eksportas per metus padidėjo 20 %, antrą ketvirtį išvežta 40 tūkst. m³. Spygliuočių medienos eksportas išaugo 47 % – iki 70 tūkst. m³. Ypač eksportas suaktyvėjo antrą ketvirtį, kai išvežta 47 tūkst. m³ šios medienos.

Eksportas į Švediją sumažėjo 25 % – iki 119 tūkst. m³. Antrą ketvirtį eksportuota 62 tūkst. m³. 2025 m. daugiausia išvežta spygliuočių popierrąsčių – 80 tūkst. m³ (42 tūkst. m³ jų antrą ketvirtį). Beržo popierrąsčių eksportuota 39 tūkst. m³ – 19 % mažiau nei 2024 m.

Eksportas į Suomiją nuo 76 tūkst. m³ 2024 m. padidėjo iki 81 tūkst. m³. Antrą ketvirtį eksportuota 47 tūkst. m³. Didžiąją dalį (45 tūkst. m³) sudarė spygliuočių popierrąsčiai, kurių eksportas per metus sumažėjo dešimtadaliu. Lapuočių medienos eksportas padidėjo 39 % – iki 36 tūkst. m³.

Eksportas į Kiniją nuo 44 tūkst. m³ 2024 m. padidėjo iki 77 tūkst. m³. Didesnė dalis (42 tūkst. m³) išvežta antrą ketvirtį. Beveik visą eksportą sudarė spygliuočių mediena.

Importas. Apvaliosios padarinės medienos per pusmetį importuota 170 tūkst. m³ – 13 % mažiau nei 2024 m. Antrą ketvirtį įvežta 80 tūkst. m³, t. y. mažiau nei pirmą.

Iš Latvijos importas sumažėjo 21 % – iki 84 tūkst. m³. Daugiausia vežta lapuočių mediena (atitinkamai 46 tūkst. m³ pirmą ketvirtį ir 32 tūkst. m³ antrą). Spygliuočių medienos įvežta 6 tūkst. m³.

Iš Lenkijos importas sumažėjo 4 % – iki 82 tūkst. m³. Skirtingai nei iš Latvijos, daugiausia įvežta spygliuočių medienos (66 tūkst. m³). Antrą ketvirtį jos importas padidėjo iki 36 tūkst. m³. Lapuočių medienos per pusmetį įvežta 16 tūkst. m³.

Pjautinė mediena

Eksportas. Pirmą 2025 m. pusmetį eksportuota 596 tūkst. m³ pjautinės medienos – 6 % daugiau nei 2024 m. Antrą ketvirtį eksportuota 296 tūkst. m³. Spygliuočių medienos eksportuota 461 tūkst. m³ – 2 % daugiau nei 2024 m. Pirmą ketvirtį – 235 tūkst. m³, antrą – 226 tūkst. m³. Lapuočių medienos išvežta 135 tūkst. m³ – 19 % daugiau nei 2024 m.

Pirmą ketvirtį daugiausia pjautinės spygliuočių medienos (25 tūkst. m³) eksportuota į Australiją. Antrą ketvirtį eksportas į Vokietiją padidėjo iki 27 tūkst. m³ ir buvo didesnis nei į Australiją – 24 tūkst. m³. Į abi šalis per pusmetį išvežta po 50 tūkst. m³ šios medienos. Į Ispaniją išvežta 49 tūkst. m³, iš jų 28 tūkst. m³ – antrą ketvirtį. Eksportas į Vokietiją, palyginti su 2024 m., padidėjo 3 %, į Australiją – 12 %, į Ispaniją – 50 %.

Į Prancūziją per abu ketvirčius išvežta po 20 tūkst. m³, arba 12 % mažiau nei 2024 m. Į Nyderlandus ir Belgiją parduota atitinkamai 28 tūkst. m³ ir 21 tūkst. m³, pardavimai per abu ketvirčius buvo panašūs. Į Pietų Korėją parduota 24 tūkst. m³ – 43 % mažiau nei 2024 m. Eksportas į Izraelį ir Saudo Arabiją sumažėjo ketvirtadaliu – po 23 tūkst. m³.

Pagrindinė pjautinės lapuočių medienos rinka liko Vokietija – 54 tūkst. m³ (40 % viso eksporto), 24 % daugiau nei 2024 m. Į Ispaniją eksportas padidėjo 2,5 karto – iki 12 tūkst. m³. Į Belgiją sumažėjo 22 % – iki 9,1 tūkst. m³, į Lenkiją padidėjo 30 % – iki 8,1 tūkst. m³, į Nyderlandus nuo 7,2 tūkst. m³ padidėjo iki 7,9 tūkst. m³.

Importas. Pirmą 2025 m. pusmetį pjautinės medienos importuota 319 tūkst. m³ – 5 % daugiau nei 2024 m. Spygliuočių importas padidėjo 14 % – iki 272 tūkst. m³ (144 tūkst. m³ jų – antrą ketvirtį). Lapuočių medienos importas sumažėjo 29 % – iki 47 tūkst. m³ (23 tūkst. m³ antrą ketvirtį).

Iš Latvijos įvežta 75 tūkst. m³ spygliuočių medienos – 7 % daugiau nei 2024 m.

Importas iš Švedijos padidėjo 1,5 karto – iki 62 tūkst. m³ (32 tūkst. m³ antrą ketvirtį). Iš Suomijos – 53 tūkst. m³. Iš Ukrainos sumažėjo 11 % – iki 42 tūkst. m³ (26 tūkst. m³ antrą ketvirtį). Iš Estijos padidėjo 3 % – iki 29 tūkst. m³.

Nors lapuočių medienos importas iš Ukrainos nuo 23 tūkst. m³ sumažėjo iki 15 tūkst. m³, ji liko pagrindinė tiekėja. Įvežta po 7 tūkst. m³ abiem ketvirčiais. Daugiausia – ąžuolo medienos (9,4 tūkst. m³).

Iš Latvijos importuota 13 tūkst. m³ lapuočių (3 % daugiau nei 2024 m.), daugiausia pirmą ketvirtį (7,4 tūkst. m³).

Iš Lenkijos importas sumažėjo nuo 17 tūkst. m³ iki 9,2 tūkst. m³ (4,8 tūkst. m³ antrą ketvirtį). Ąžuolo medienos iš viso įvežta 8,7 tūkst. m³.

Baldai

Eksportas. 2025 m. I pusmetį baldų eksportuota už 1188 mln. Eur – 5 % daugiau nei 2024 m. Antrą ketvirtį eksportuota už 585 mln. Eur (5 % daugiau). Medinių baldų eksportas nuo 399 mln. Eur pirmą ketvirtį sumažėjo iki 392 mln. Eur antrą ketvirtį. Per pusmetį jų išvežta už 792 mln. Eur (2024 m. – 720 mln. Eur).

Pagrindinės baldų rinkos: Švedija – 11 % (2024 m. – 11 %), Vokietija – 11 % (12 %), Jungtinė Karalystė – 10 % (11 %), JAV – 9 % (6 %), Norvegija – 9 % (8 %).

Švedijoje parduota už 131 mln. Eur – 3 % daugiau nei 2024 m., tačiau antrą ketvirtį eksportas sumažėjo iki 63 mln. Eur (1 % mažiau). Į Vokietiją eksportuota už 125 mln. Eur – 7 % mažiau nei 2024 m., antrą ketvirtį – 60 mln. Eur (5 % mažiau). Į Jungtinę Karalystę: pirmą ketvirtį – 63 mln. Eur, antrą – 55 mln. Eur (7 % mažiau).

Į JAV 2024 m. eksportas buvo kritęs 29 %, tačiau 2025 m. vėl augo. Pirmą ketvirtį – 46 mln. Eur, antrą – 62 mln. Eur. Iš viso – 107 mln. Eur (54 % daugiau nei 2024 m.). Į Norvegiją eksportas padidėjo 13 % – iki 101 mln. Eur (antrą ketvirtį – 48 mln. Eur, 12 % daugiau nei 2024 m.).

Medinių baldų per pusmetį parduota už 792 mln. Eur (67 % viso baldų eksporto). JAV ir Jungtinė Karalystė buvo pagrindinės rinkos: po 94 mln. Eur (atitinkamai 87 % ir 79 % viso baldų eksporto). Į Vokietiją eksportuota už 89 mln. Eur, į Švediją – 62 mln. Eur, į Norvegiją – 50 mln. Eur.

Importas. 2025 m. I pusmetį baldų importas sumažėjo 10 % – iki 164 mln. Eur. Antrą ketvirtį įvežta už 82 mln. Eur (10 % mažiau). Medinių baldų importas sudarė 55 mln. Eur – 5 % mažiau (27 mln. Eur antrą ketvirtį, 6 % mažiau).

Iš Lenkijos įvežta už 50 mln. Eur – 3 % mažiau nei 2024 m., tačiau antrą ketvirtį importas padidėjo iki 24 mln. Eur (4 % daugiau). Iš Vokietijos importas sumažėjo nuo 20 mln. Eur iki 17 mln. Eur (antrą ketvirtį – 7,6 mln. Eur, 27 % mažiau).

Iš Italijos importas sumažėjo 35 % – iki 11 mln. Eur (5,7 mln. Eur antrą ketvirtį, 35 % mažiau).

Iš Kinijos importas padidėjo 11 % – iki 25 mln. Eur (antrą ketvirtį – 12 mln. Eur, 8 % daugiau).

Mediniai baldai bendrame baldų importe sudarė 34 %. Iš Lenkijos – 52 %, iš Vokietijos – 40 %, Italijos – 21 %, Kinijos – 3 %.