Per penkerius metus užsidarė 10 proc. mokyklų, bet bendras mokinių skaičius ūgtelėjo

Per pastaruosius penkerius metus mokyklų sumažėjo beveik dešimtadaliu, o bendras mokinių skaičius padidėjo maždaug 22 tūkst., teigia Valstybės duomenų agentūra. Ši tendencija rodo, kad mažesnės mokymo įstaigos jungiamos arba uždaromos, didesnės – priima daugiau mokinių.

VDA statistika rodo, kad 2020–2021 mokslo metais Lietuvoje veikė 977 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 327 tūkst. mokinių.

2024–2025 mokslo metais mokyklų sumažėjo – jų buvo 885, tačiau mokinių skaičius išaugo ir siekė 349,5 tūkst.

„Lietuvos švietimo sistemoje per pastaruosius penkerius metus įvyko nedideli, tačiau reikšmingi pokyčiai – kito mokyklų skaičius, mokinių pasiskirstymas tarp valstybinių ir nevalstybinių įstaigų, taip pat pedagogų pasiskirstymas pagal amžių ir darbo stažą. Šie duomenys leidžia geriau suprasti, kokie procesai vyksta bendrojo ugdymo srityje“, – teigia VDA.

Pagal išankstinius vertinimus, 2025–2026 mokslo metais dvyliktokų skaičius bus apie 23 tūkst., o pirmokų - apie 28 tūkst.

Valstybinės ir nevalstybinės mokyklos: mokinių skaičiaus santykis šiek tiek keičiasi

Didžioji dauguma mokinių mokosi valstybinėse mokyklose. 2024–2025 mokslo metais jas lankė 324 tūkst. moksleivių (92,7 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių), nevalstybines – 25,4 tūkst. (7,3 proc.). Per pastaruosius penkerius metus abiejų tipų mokyklų mokinių skaičius šiek tiek didėjo, tačiau santykis išliko panašus.

Mokytojų darbo stažas

2024–2025 mokslo metais Lietuvoje dirbo 27,2 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų ir mokyklų vadovų. Daugiau kaip 74 proc. pedagogų darbo stažas – 15 metų ir ilgesnis (20,2 tūkst. asmenų). Naujokų (stažas iki 4 metų) yra apie 3,7 tūkst., tai sudaro apie 14 proc. visų pedagogų.

Pedagogų amžiaus struktūra

Jauniausių pedagogų grupėje (iki 25 metų amžiaus) buvo 567 asmenys, vyriausių (50–54 metų amžiaus) – 4 401 pedagogas. Kitos gausios grupės: 45–49 metų amžiaus (3 659 pedagogai) ir 40–44 metų amžiaus (2 525 pedagogai).

Išsilavinimas ir lytis

2024–2025 mokslo metais net 98 proc. mokytojų ir vadovų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Aukštesnįjį išsilavinimą buvo įgiję 1,4 proc. pedagogų, vidurinį – 0,6 proc.

Remiantis naujausiais duomenimis, bendrojo ugdymo mokytojų ir vadovų grupėje (iš viso 27 187 asmenys) moterų buvo 24 016, vyrų – 3 171. Taigi vyrai sudarė tik 11,7 proc. šios grupės pedagogų.

Per pastarąjį penkmetį Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje įvyko reikšmingų struktūrinių pokyčių. Mažėjantis mokyklų, augantis mokinių skaičius ir brandi pedagogų bendruomenė rodo, kad sistema susiduria su demografiniais iššūkiais, tačiau pedagogų kvalifikacija išlieka aukšta. Didžiausia rizika – mokytojų senėjimas – jei pedagogų gretų nepapildys daugiau jaunų specialistų, per artimiausią dešimtmetį gali prireikti šią problemą spręsti skubiai.