Žievėgraužis tipografas šiemet pažeidė apie 0,5 mln. kubinių metrų miškų. Tai 33 proc. mažiau nei pernai

Šią savaitę įvykusiame Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais buvo aptarti žievėgraužio tipografo masinio plitimo židinių likvidavimo stichinės nelaimės apimtuose miškuose, žuvusių medynų atkūrimo klausimai. Koordinacinę tarybą miško sanitarinės apsaugos klausimais sudaro Aplinkos ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto, Lietuvos inžinerijos kolegijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai. Taryba teikia pasiūlymus dėl Lietuvos miškų sanitarinės būklės gerinimo.

Taryba aptarė aktualią informaciją apie žievėgraužio tipografo populiaciją ir padarytą žalą šiemet Lietuvoje. Taip pat įvertino pažeidimų prognozę 2026 metams.

Pasak aplinkos viceministro Edmundo Mačiežos, padėtis mūsų šalies miškuose gerėja, tačiau pietinėje Lietuvos dalyje žievėgraužio tipografo populiacija vis dar gausi ir šiame regione išlieka rizika masiniams pažeidimams pasikartoti ir kitais metais.

2025 m. žievėgraužių tipografų pažeista daugiau kaip 463 tūkst. m3 miškų, 33 proc. mažiau nei pernai. Valstybinės miškų tarnybos vykdyto monitoringo duomenimis, kenkėjų populiacija mažėjo visose stebėjimo vietose. Didžiausias vienoje gaudyklėje pagautas šių kenkėjų kiekis – 21 tūkst. vnt., vidutiniškai – apie 8 tūkst., o 2024 m. vidutiniškai pagauta 15 tūkst. vnt. Prognozuojama, kad žievėgraužių tipografų pažeidimai 2026 m. sieks apie 400 tūkst. m3.

Koordinacinė taryba apžiūrėjo Valstybinių miškų urėdijos Neries girininkijos rekreaciniuose miškuose Vilniaus mieste vykdytus plynuosius sanitarinius miško kirtimus ir po jų vykdymo atkurtą mišką. Taip pat apžiūrėti atrankiniai sanitariniai miško kirtimai, numatytas kirsti ir atkurti dėl žievėgraužių tipografų pažeidimų žuvęs medynas. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, miškas turi būti atkurtas visose kirtavietėse. Taryba įvertino, kad žuvusių medynų atkūrimas tikslingas ne tik rekreaciniu, bet ir gamtosauginiu požiūriu.

Taip pat buvo pritarta mokslo darbo „Medžių liemenų pavojingų kenkėjų vystymosi tarpsnių modeliavimas ir prognozavimas“ ataskaitai ir rekomenduota naudotis jo metu sukurtu interaktyviu žemėlapiu, kuriame pateikiama kasdien atnaujinta  žievėgraužio tipografo, didžiojo ir mažojo kirpiko vystymosi prognozė. Žemėlapį galima rasti čia.

Posėdyje pristatyta užsienio šalių informacija apie miškų sanitarinę būklę ir vykdomų mokslinių tyrimų miško sanitarinės apsaugos srityje rezultatai, kuriama gaudyklė nuotoliniam žievėgraužių skaičiavimui. Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse pastaraisiais metais sumažėjo žievėgraužių tipografų pažeidimų mastas, tačiau Lenkijoje ir Slovakijoje nuo 2024 m. jų vėl daugėja. Vokietijos miškuose, pagal naujausius tyrimo rezultatus, tik 21 proc. medžių yra su sveikomis lajomis, blogėja ne tik eglynų ir bukynų, bet ir ąžuolynų būklė.