Kalendorinei žiemai pasibaigus, žvejai meškerių vynioti neskuba

Nors kalendorinė žiema ir baigėsi, su tikruoju pavasariu pasveikinti dar neišeina. „O gal ir nereikia?“ – pasakytų poledinės žūklės entuziastai. Jų taip lengvai neišgąsdinsi nei speigais, nei sniego kalnais – tai žmonės, tvirtai besilaikantys ne tik ant ledo, bet ir savo įsitikinimų bei atsidavę šiam pomėgiui. Bene paskutinį šaltesnį rytmetį, prieš žadamą atodrėkį, nutarėme pasižvalgyti po baltuojantį Dauniškio ežerą bei Utenos tvenkinį, dar vadinamą Klovinių užtvanka. Dėl įvairovės nuvykome ir kiek tolėliau – prie Tauragno ežero. Ir žvalgytuvės nebuvo veltui – sutikome skirtingo amžiaus poledinės žūklės mėgėjus, palinkusius virš ekečių, o rytinė saulė jiems linkėjo „nei žvyno, nei uodegos“.

Ant ledo veda azartas

Poledinė žvejyba išties populiari laisvalaikio veikla Lietuvoje šaltuoju metų laikotarpiu. Ji yra ypatinga – vandens telkiniai užšalę, oro sąlygos dažnai būna sudėtingos, tad tikrai ne kiekvienas žvejas, net ir labai mėgstantis įmerkti meškerę į mėlynuojančius vasaros vandenis, išdrįsta žuvį gaudyti žiemą. Tačiau šios žūklės entuziastų netrūksta – kas eina ant ledo pasėdėti bent valandžiukę kitą laisvu nuo kasdienių reikalų laiku, o kas ir visą dieną ten prabūna. O žvejybos stažas dažnai viršija darbo stažą. „Žvejoju nuo ketverių metų – jau 70 metų“, – šelmiškai šyptelėjo ant Dauniškio ežero ledo sutiktas Vidminas ir prisipažino, kad žmonos šiuo savo pomėgiu nepykdo, mat tam skiria daugių daugiausia 4 valandas. „Atainu, taip sakunt, azarta numušt. Ūpų nuvarai, pašali valandų kitų

– ir nama. A ragana tadu namie klausia: a kaip šiandien, kų pagavai?“ – juokdamasis kalbėjo vyras, pragręžęs rankiniu grąžtu dar vieną eketę ir pridūręs, kad iš poledinės žūklės prasimaitinti, deja, nepavyksta. Paklaustas, ar šylant orams greitai uždaro sezoną, ar dar rizikuoja lipti ant ledo, Vidminas parodė į šalia eketės gulinčius smaigus: „Taigi aplinkosaugininkai išrada nagas, dvidešimt eurų kainuoja, jas ir nešiojuos. Inlūžai, tai va su šitom nagom ir išsikapanoji.“