Nuo Utenos ežerų krantų iki pasaulio čempionato titulų

Sakoma, kad žveju ne tampama, o gimstama. Bet štai 26 metų amžiaus uteniškis Gustas Juozelskis tikina, kad jo šeimoje nežvejojo nei tėtis, nei senelis. Tačiau jis, būdamas dar visai jaunas, jau tituluojamas sportinės žvejybos profesionalu ir yra pelnęs ne vieną aukso medalį. Neseniai žūklautojas su Lietuvos rinktine grįžo iš Italijoje vykusio pasaulio sportinės žūklės tvenkinių upėtakių („Area Trout“) čempionato taip pat užėmęs prizinę vietą ir pelnęs bronzos medalį.

Prireikė devynerių metų darbo

Žvejybą G. Juozelskis pamėgo dar vaikystėje. Ir, kaip pats prisimena, pirmosiose varžybose dalyvavo būdamas 13-os metų.

„Tėvai visur mane veždavo, investavo, pats įdėjau daug darbo ir pasiekiau atitinkamų rezultatų. Dabar jie jau susigyvenę su šiuo pomėgiu, kuris tapo mano gyvenimo būdu. Mama meškerių atimti ar jų parduoti nebuvo sugalvojusi, bet kartais, kai būdavo šalta ir neturėdavau su kuo eiti į žvejybą, pasiūlydavo likti namuose“, – pasakojo pašnekovas.

Ieškodamas bendraminčių G. Juozelskis įstojo į sportinės žūklės klubą „Utenis“. Iki šiol tarp klubo narių jis yra jauniausias amžiumi.

Vaikinas neslėpė, žvejyba jam nėra tik malonumas. Tai tapo kasdieniu darbu ir gyvenimo būdu. Tačiau per ilgą laiką buvo ir nukritimų, ir pakilimų.

„Atrodo, žvejyba ne sportas, bet patikėkite, tai toks sportas ne tik rankų, kojų raumenims, bet ir smegenims. Praėjusiais metais, kai Utenos kultūros centre atsiėmiau geriausio sportininko apdovanojimą, tai juokėsi visa salė, kad žvejybą priskyrė sportui. Bet iš tiesų žvejyba yra didelis ir sunkus darbas. Per varžybas tenka nueiti apie 20 kilometrų“, – pastebėjimais dalijosi žūklautojas.

Pasiruošimo didiesiems čempionatams kelias, anot G. Juozelskio, buvo ilgas ir nelengvas. Devynerius metus teko dalyvauti Lietuvos spiningautojų lygoje. Tik po devynerių metų nuolatinio treniravimosi ir dalyvavimo Lietuvos čempionatuose pašnekovas kartu su kitu uteniškiu Justu Šidla pateko į Lietuvos rinktinę.

„2024 metais dalyvavome Šiaurės Airijoje vykusiame pasaulio spiningavimo iš valčių čempionate. Su J. Šidla tapome pirmi asmeninėje kategorijoje ir duetų įskaitoje laimėjome auksą. 2025 metų lapkričio pabaigoje į pasaulio čempionatą, vykusį Italijoje, keliavo 15 dalyvių iš Lietuvos, tarp jų trys uteniškiai. Aš, kaip dalyvis, treneris Gediminas Švilpa ir užnugario atstovas Žilvinas Žalėnas. Iš viso jau esu pelnęs tris aukso ir vieną bronzos medalį“, – džiaugėsi uteniškis.

Lyg su sunkvežimiu prieš sportinį automobilį

G. Juozelskis ne tik žvejoja, bet ir užsiima gido veikla, organizuoja pramogines žvejybas, į jas lydi žvejus, taip pat skatina žvejyba užsiimti jaunimą bei vaikus. Šiais metais planuoja surengti varžybas vaikams.

„Iki šiol treniruodavomės Vasaknų (Zarasų r.) tvenkiniuose, bet ten didelės žuvys, o pasaulio čempionate turime gaudyti mažas. Tai po tokių treniruočių dalyvauti varžybose yra panašiai taip, kaip varžytis automobilių lenktynėse su sunkvežimiu prieš sportinį automobilį. Lietuvos čempionatuose būdavome pirmi, bet išvažiavę į pasaulio čempionatus neprisitaikydavome. Buvome stiprūs tik savame kieme, todėl nusprendėme imtis iniciatyvos dėl pokyčių. Pernai Tauragnuose Pauliui Gimbučiui priklausančioje teritorijoje įrengėme tvenkinį, kur treniruosimės patys ir kviesime vaikus bei kitus norinčius išbandyti šį sportą. Šis sportas populiarėja Europoje, prisijungia vis naujų šalių atstovų. Savose sultyse virti neįdomu, kuo bus daugiau prisijungiančių, tuo bus smagiau“, – viltingai kalbėjo G. Juozelskis.

Poledinės žūklės vaikinas nepropaguoja, žiemą jis gaudo nebent tik lašišas ir šlakius upėse, o likusį laiką skiria poilsiui. Žvejas teigė per ilgus metus įsitikinęs, kad sėkmę žvejyboje lemia ant vandens praleistų dienų skaičius ir supanašėjęs mąstymas su žuvimis, psichologinis nusiteikimas, koncentracija bei kantrybė, o ne prietarai.

„Jeigu tu nusiteiksi, kad žvejyba bus nesėkminga, arba suabejosi savo jėgomis, tai ir nesiseks. Reikia tvirtai tikėti tuo, ką darai, ir nevertinti, net negalvoti apie kitus varžovus. Jeigu pralaimėjai, reikia pergalvoti, ką darei ne taip, ir vėl grįžti į tą patį kelią. O prietarais aš netikiu, esu į laivą ir bananų, ir žuvies konservų pasiėmęs. Taip kad man išeinant į žvejybą galima ir sėkmės palinkėti“, – juokavo uteniškis žvejas.

G. Juozelskis vadovaujasi tokia filosofija – pagautą žuvį paleisti, o jeigu užsigeidžia patiekalo iš žuvies, nusiperka parduotuvėje. Didžiausias uteniškio sugautas laimikis – 1 m 90 cm šamas iš Utenos tvenkinio (Klovinių užtvankos). Pašnekovas teigė, kad žvejybai dėl malonumo laiko beveik neturi, tačiau per 2024 metus ant vandens praleido 188 dienas. 2025 metų statistika dar nesuskaičiuota, tačiau, kaip šypsodamasis sakė pašnekovas, skaičius turėtų būti ne mažesnis.