Europos centriniam bankui (ECB) ketvirtadienį dėl infliacijos ir kitų makroekonominių rodiklių nepakeitus bazinės palūkanų normos, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tolimesnį mažinimą linkęs prognozuoti šių metų rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.

Kaip pabrėžė G. Šimkus, palūkanų normos dydžio raidos perspektyva turėtų sutapti su pozityviais rinkos lūkesčiais, kurie susiję su rugsėjo ir gruodžio mėnesį vyksiančiais valdančiosios ECB tarybos susitikimais.

„Man nekyla abejonių, kad mažinimo klausimas bus ant stalo ir labai rimtai svarstomas“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Šimkus.

„Duomenys turėtų nemaloniai nustebinti, kad toks sprendimas rugsėjį būtų nebesvarstomas ar būtų mažai tikėtinas“, – teigė jis.

ECB birželį sumažinus palūkanas 0,25 proc. punkto, LB vadovas teigia, kad tolimesnio palūkanų mažinimo dydis gali svyruoti.

„Nėra iškalta akmenyje, kad būtinai pokyčiai turi būti 0,25 proc. punkto, bet (...) tai yra tam tikras standartas, nusistovėjęs per ilgą laiką“, – pažymėjo G. Šimkus.

Visgi, kaip pridūrė G. Šimkus, galutinį sprendimą dėl palūkanų mažinimo ECB priims atsižvelgusi į naujausius rugsėjo mėnesio ekonominius rodiklius.

„Rugsėjį turėsime pakankamai nemažai naujos informacijos – tai bus ir BVP skaičius, ir darbo užmokesčio informacija, bus ir du nauji infliacijos skaičiai. (...) Manau, dabar yra labai svarbu stebėti ne tiek bendrą infliaciją, bet tai, kaip vystosi šių metų antroje pusėje ir į pabaigą grynoji infliacija, paslaugų infliacija ir darbo užmokesčio infliacija“, – išskyrė jis.

Sprendimui įtaką turės infliacijos pokyčiai

Anot G. Šimkaus, infliacijos tikslinis dydis kitąmet yra prognozuojamas maždaug 2 proc. ribose. Toks tikslinis jos dydis turėtų įsitvirtinti ir 2025-ųjų metų antroje pusėje. 2026 metų prognozės, jo vertinimu, numato jau 1,9 proc. vidutinę metinę infliaciją.

Tad, pasak LB vadovo, ekonominiai rodikliai rodo nuoseklią dezinfliaciją, kuri bus svarbus faktorius ECB priimant sprendimą dėl palūkanų mažinimo. Be to, jo vertinimu, pozityvūs rinkų lūkesčiai pinigų politiką švelnina ir dabar – „rinkos mato, tikisi ir jau dabar įskaičiuoja palūkanų normų švelnėjimą“.

„Bendra tendencija yra aiški – vyksta dezinfliacijos procesas. (...) Jeigu nieko neatsitinka netikėto, nėra poreikio spausti greičio paminą“, – infliacijos įtaką euro zonos pinigų politikai aiškino jis.

„Rinkose, kurios veikia labai smarkiai per lūkesčius ir labai tikisi to švelnėjimo, tas švelnėjimas jau labai matosi. Jeigu palygintume dabar šešių mėnesių EURIBOR su tuo piku, kuris buvo rudenį, jis yra kritęs per 0,5 procentinio punkto“, – tvirtino G. Šimkus.

Be to, kaip akcentavo LB vadovas, infliacijos pokyčius tiksliau įvardinti būtų anglišku žodžiu „bumpy“, reiškiančiu „kalniukus“, o lietuvišku terminu „duobėtas“ – prognozės rodo, kad infliacija metų eigoje lėtės, o vėliau ims spartėti. 

Kalbėdamas apie ekonomikos aktyvumą euro zonoje, G. Šimkus išskyrė jos mažėjimo riziką dėl konkurencijos su Kinija ir išaugusių gabenimo kaštų, taip pat ciklinių ekonomikos veiksnių.

„Tai nereiškia, kad tikimasi ekonomikos susitraukimo antrąjį ketvirtį, tai reiškia, kad tas ekonomikos augimas bus mažesnis negu buvo prieš tai“, – teigė G. Šimkus.

Kaip ketvirtadienį pranešė ECB, pagrindinių palūkanų normos nepakeistos laukiant tvirtų įrodymų, kad vartotojų kainų augimas pakankamai stabilizavosi, kad būtų galima vėl imti mažinti skolinimosi kainas. Bankas paliko galioti esamą 3,75 proc. pagrindinę indėlių normą, kurią birželį buvo sumažinęs pirmą kartą po ilgą laiką trukusio palūkanų didinimo siekiant suvaldyti nekontroliuojamą infliaciją.

ECB valdybos pirmininkei Christine Lagarde pareiškus, kad politikos formuotojams prireiks daugiau laiko surinkti pakankamai duomenų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, tokios pauzės daug kas ir tikėjosi.

Birželio pradžioje pagrindines palūkanų normas 0,25 proc. punktais sumažinęs ECB kartu sumažino skolinimosi išlaidas, kurios buvo pasiekusios rekordines aukštumas, tačiau tolesnis kelias liko neaiškus, nes infliacija nepastovi.

Tuo metu ekonomistai jau teigė, kad šiemet galima tikėtis dar vieno palūkanų sumažinimo, ir akcentavo, kad toks sprendimas yra padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką.

Visgi Ch. Lagarde ketvirtadienį teigė negalinti įsipareigoti dėl rinkų prognozuojamo palūkanų sumažinimo rugsėjo mėnesį. Anot ECB vadovės, kito posėdžio rezultatai yra „visiškai atviri“ ir priklausys nuo naujausių duomenų.

Eurostato duomenimis, metinė infliacija euro zonoje birželį krito iki 2,5 proc. nuo buvusių 2,6 proc. gegužę, o Europos Sąjungoje (ES) krito nuo 2,7 proc. iki 2,6 proc. 2023 m. birželį euro zonos infliacija siekė 6,4 proc.

Tuo metu Lietuvos metinė infliacija birželį siekė 1 proc., kai gegužę siekė 0,9 proc.