Ketvirtadienį Seimas priėmė Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūlyta, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį.

Už projektą priėmimo stadijoje balsavo 103, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, praėjusiais metais vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 procentai.

Todėl, pasak Finansų ministerijos, įstatymo projektu siūlyta įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma, kaip siūloma šiuo metu.

Taip pat siūlyta nustatyti, kad, jeigu kredito davėjas negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju kredito davėjas privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.

Įpareigojimas atsiras tik tiems kredito davėjams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – didiesiems rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje, rašoma Finansų ministerijos pranešime.

Be to, kredito davėjus siūlyta įpareigoti periodiškai Lietuvos banko interneto svetainėje pateikti duomenis apie kredito sutartims taikomą vidutinę kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą.

Šią iniciatyvą Finansų ministerija parengė kartu su LB.