Praėjusį pirmadienį elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia darbo dieną šiemet. Dėl didelės vėjo ir saulės gamybos vidutinė paros elektros kaina siekė 5 eurus už megavatvalandę (MWh), pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“.

Rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3 proc., nuo 93 iki 96 eurų už megavatvalndę. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji buvo 89 eurai už megavatvalandę.

„Pasibaigus Suomijos–Estijos jungties „EstLink 2“ remontui, Baltijos šalyse kiekvieną dieną stebėjome elektros kainos pokyčius. Praėjusį pirmadienį Baltijos šalyse formavosi Skandinavijai būdinga žema elektros kaina – vidutinė paros kainos Lietuvoje ir Latvijoje buvo 5 Eur/MWh, o valandinės kainos neperkopė 30 Eur/MWh net piko valandomis. Likusią savaitės dalį dėl atsijungusio „Olkiluoto 2“ atominės elektrinės reaktoriaus Suomijoje ir mažesnės saulės elektrinių generacijos elektros kaina sugrįžo į mūsų regionui įprastą lygį. Savaitės pabaigoje didesnį energijos kiekį gamino šiluminės elektrinės, o saulės elektrinių gamyba dėl debesuotų orų ir trumpėjančio šviesaus paros laiko sumažėjo“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Daugiausia elektros generavo vėjo elektrinės

„Litgrid“ duomenimis, daugiausia elektros energijos pastarąją savaitę pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 2 proc.
Aptariamu laikotarpiu taip pat augo hidroelektrinių generacija (9 proc.), šiluminių elektrinių (37 proc.). Tuo metu saulės jėgainių gamyba sumažėjo 39 proc.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 21 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 21 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus. 

Pagal importo ir (ar) eksporto santykį, 43 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 15 proc. Diferencijuojant šalies importą, 66 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 21 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 26 proc. 57 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 43 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.