Rugpjūtį daugiausia elektros energijos pagamino saulės elektrinės
Šių metų rugpjūtį, ketvirtą mėnesį iš eilės, saulės elektrinės išliko svarbiausiu Lietuvos elektros energijos gamybos šaltiniu – jų pagaminta elektra patenkino apie 21,3 proc. viso šalies vartojimo poreikio.
Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkis siekė 106,95 Eur/MWh ir buvo didžiausias nuo sausio, kai elektra vidutiniškai kainavo 117,4 Eur/MWh. Tokia elektros kainų tendencija fiksuojama ketvirtą mėnesį iš eilės: vidutinės elektros mėnesio kainos gegužę (75,85 Eur/MWh), birželį (91,64 Eur/MWh), liepą (98,02 Eur/MWh) taip pat buvo didžiausios nuo sausio.
Agentūros duomenimis, nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per rugpjūtį sumažėjo 1,3 proc. ir siekė 0,252 Eur/kWh. Fiksuotos kainos 12 mėnesių planų įkainiai per mėnesį sumažėjo 2,2 proc. ir siekė 0,248 Eur/kWh.
Nefiksuotos kainos planų vidutinė mėnesio 1 kWh kaina rugpjūčio mėnesį buvo 4 proc. didesnė nei liepą ir siekė 0,256 Eur/kWh, praneša LEA.
Agentūros duomenimis, Brent naftos rugpjūčio mėnesio kainos buvo mažiausios per trejus metus. Tuo metu gamtinių dujų kainą TTF prekybos taške rugpjūtį buvo 14,2 proc. didesnė nei liepos mėnesį ir siekė 37,6 Eur/MWh. Lietuvoje šių dujų suvartojimas per mėnesį sumažėjo 1 proc.
Kaip praneša LEA, gamtinių dujų vartojimo sumažėjimą lėmė 3,4 proc. sumažėjęs tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtų vartotojų vartojimas.
Nurodoma, kad Europos Sąjungos (ES) gamtinių dujų saugyklos rugsėjo 1 d. buvo užpildytos 92,4 proc., kai pernai tuo pačiu metu jos buvo užpildytos 0,5 proc. daugiau. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla rudens pirmąją dieną buvo užpildyta 71,1 proc., pernai tuo pačiu metu užpildymo lygis siekė 83 proc.
Pranešama, kad dėl tiekėjų pradėto pasiruošimo naujam šildymo sezonui rugpjūčio mėnesį 10 proc. pabrango biokuras, tačiau jo kaina vis tiek liko 7,2 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugsėjį siekia 5,59 ct/kWh. Tai 3,6 proc. mažiau nei rugpjūtį. LEA duomenimis, šilumos energijos kaina rugsėjį visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose yra mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą, kuri siekia 6,19 ct/kWh. Lietuvoje vidutinė šilumos energijos kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių.
Brent naftos kainos rugpjūtį svyravo 76-82 USD/bbl ribose. Naftos kainų mėnesio vidurkis siekė 78,9 USD/bbl, tuo metu liepą Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 83,9 USD/bbl. Prognozuojama, kad naftos kainos šių metų pabaigoje gali svyruoti 70-72 USD/bbl ribose.
LEA skaičiavimais, benzino vidutinė kaina nuo balandžio pradžios Lietuvoje išlieka didesnė už dyzelino vidutinę kainą. Šis kainų skirtumas per rugpjūčio mėnesį padidėjo nuo 0,04 Eur/l iki 0,05 Eur/l.
Šiemet rugpjūtį, lyginant su liepa, benzino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,029-0,044 Eur/l. Tuo metu dyzelino kainos sumažėjo 0,031-0,054 Eur/l.
Pranešama, kad praėjusį mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,2 proc. Elektromobilių (BEV+PHEV) užimama parko dalis per praėjusį mėnesį išaugo 2,9 proc. ir šiuo metu sudaro 1,41 proc. viso M1 kategorijos transporto priemonių parko, nurodo agentūra.
Skaičiuojama, kad nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,54 Eur, arba 2,3 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzeliniu automobiliu ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu.