Apyvartinių lėšų stoka, pradinio kapitalo trūkumas dažnai kiša koją ir neleidžia sparčiau kurtis jauniesiems ūkininkams. Nuo gegužės 31 iki birželio 28 dienos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ naujų ūkių steigimui 18-40 metų ūkininkai galės pasinaudoti dotacijomis ir lengvatinėmis paskolomis. Per šį paraiškų rinkimą pateiktiems projektams numatyta beveik 45,3 mln. eurų paramos lėšų. Iš jų dotacijoms skirta 25 934 441 euras, lengvatinėms paskoloms – 19 337 149 eurai Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Parama reikalinga ir naudinga

Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo populiari per visus finansinius laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP 2014–2020 m.) priemone „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, įsikūrė apie 2 700 jaunųjų ūkininkų. Jiems buvo išmokėta apie 98 mln. eurų.

Šia SP intervencine priemone siekiama suteikti alternatyvių finansinių išteklių, kurie padėtų jauniesiems ūkininkams kurtis kaimo vietovėse, gaminti ir perdirbti žemės ūkio produktus. Praėjusiais metais priemonė sulaukė didelio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo –  vien tik dotacijai gauti buvo pateiktos 1 045 paraiškos.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininko Vytauto Buivydo žodžiais, visi finansiniai palengvinimai ūkininkams, susiduriantiems su šių dienų agrosektoriui mestais iššūkiais, yra sveikintini.

„Paskolos ypač reikalingos jauniesiems ūkininkams, nes jie turi mažiau lašinukų užsiauginę. Suprantama, juk visa ko pradžia, nėra sukaupta kapitalo, o pinigų, apyvartinių lėšų nuolat reikia. Finansinės problemos didina riziką bankrutuoti ir apskritai nutraukti veiklą. Galimybė gauti paskolą, ir dar lengvatinėmis sąlygomis, gali išspręsti ne vieną problemą, kai kuriems net ir išlipti iš gilios duobės“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo pastebėjimu, susidomėjimas galimybėmis gauti paramą ar lengvatinę paskolą verslo pradžiai labai jaučiamas.

V. Buivydo teigimu, jaunųjų ūkininkų pasirenkamos veiklos yra labai įvairios, išskirti vienos, pirmaujančios, neįmanoma. Vykstantys pokyčiai, verčia domėtis naujovėmis, sveikais ir netradiciniais produktais, veiklomis – tai plečia veiklos horizontus ir verčia ieškoti nepramintų kelių. Paskolos neretai pasitarnauja, norint nusipirkti kaimyno parduodamą žemės sklypą, kuris labai gelbsti plečiant ir vystant ūkį.

Kartelė aukšta, bet įveikiama

Ieškoti finansinės pagalvės jauniesiems ūkininkams trukdo baimė ir įsitikinimas, jog teks įveikti aukštą prioritetinių balų kartelę. Šį iššūkį, išties, tenka įveikti. Gauti paramą bei įveikti didelę norinčiųjų konkurenciją, galima surinkus didelį balų skaičių – 60 ar net daugiau. Antra vertus, norint gauti paramą, tenka prisiimti didelius įsipareigojimus, tačiau ne visi ūkininkai į juos gerai įsigilina ir pasveria savo galimybes.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininko Vytauto Buivydo žodžiais, visada galima surasti teigiamų ir neigiamų dalykų. „Juk yra posakis: „Norintis ieško galimybių, nenorintis – ieško priežasčių ir pasiteisinimų“. Bankai, ypatingai kredito unijos, linkusios bendradarbiauti ir yra ūkininkų pusėje, tad, jei tik mato ūkio potencialą ir ateitį, padės ir išties pagalbos ranką“, – kalbėjo V. Buivydas.

Anot jo, bendraujant su kredito unijų atstovais teko girdėti, kad besikreipiantiems paramos ūkininkams padeda užpildyti paraiškas. Tačiau jiems patiems irgi tenka nemažai pasidomėti apie prisiimamus įsipareigojimus ir tenkančią atsakomybę, parodyti savo iniciatyvą. Deja, kai kurie tai padaro vėlai –  tik gavę paramą ir pasirašę sutartį. 

Parama sieks iki 100 000 eurų

Nauja SP intervencinė priemonė palanki jauniesiems ūkininkams – jiems suteikta galimybė pasinaudoti lengvatine paskola, ko anksčiau nebuvo, padidinta dotacijos suma. Paraiškas gauti vienkartinę dotaciją arba lengvatinę paskolą ūkio įkūrimui gali teikti jaunieji ūkininkai, turintys savo vardu įregistruotą žemės ūkio valdą ar ūkį ir parengtą verslo planą. Didžiausia paskolos suma negalės viršyti 100 000 eurų, o dotacija – 60 000 eurų.

Jaunieji ūkininkai dotacijos arba lengvatinės paskolos lėšomis galės apmokėti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų ūkio verslo plane.

Dotacijos jauniesiems ūkininkams bus mokamos dvejomis dalinėmis išmokomis. Pirmoji, sieksianti iki 80 proc. paramos sumos, bus išmokama priėmus sprendimą skirti paramą, o likusi 20 proc. suma – kitais metais, įgyvendinus verslo planą. Tačiau jei jaunajam ūkininkui nepavyks įgyvendinti užsibrėžto verslo plano įsipareigojimų, gautą paramą teks sugrąžinti į biudžetą.

Verslo planas bus laikomas įgyvendintu tinkamai, jei jaunojo ūkininko ūkis vykdys numatytą veiklą, bus atliktos visos numatytos investicijos, ūkio VED sieks ne mažiau kaip 12 000 eurų, metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, sudarys ne mažiau kaip 50 proc. VED reikšmės, pasiekti kiti privalomi rodikliai ir įsipareigojimai.

Kaip numatyta priemonės taisyklėse, jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas gauti ne tik dotaciją, bet ir lengvatinę paskolą, tačiau bendra paramos (dotacijos ir paskolos) suma negalės viršyti 100 000 eurų.

Ilgiausias laikotarpis, kuriam suteikiama lengvatinė paskola  – 5 metai. Terminas skaičiuojamas nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo dienos. Paskolos palūkanos bus skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai.

Skiriant paramą bus vertinami ir atrankos kriterijai, o paraiškos, nesurinkusios minimalios 30 balų sumos bus atmetamos. Atrankos balų gali surinkti pareiškėjai, kuriantys ekologinius ūkius, prisidedantys prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo ir kt.

Skirtingai nuo praėjusio laikotarpio, kai jaunasis ūkininkas iki paraiškos paramai gauti pateikimo negalėjo būti deklaravęs pasėlių tiesioginėms išmokoms gauti, dabar paraiškas dotacijai jie gali teikti ir deklaravę pasėlius.