Su Daiva Kvederaite susitikome Venciūnų kaime, Alytaus r., įrengtame moteliuke. Jame parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti šaltalankių sulčių, sirupų, uogienių, arbatos, giros. Šalia ir šaltalankių perdirbimo patalpa su reikalinga įranga. Ūkis „AMBERRY“– trumposios maisto tiekimo grandinės pavyzdys. Šiemet Žemės ūkio ministerijos nominacijoje „Pažangus ūkis“ jam skirta I vieta. Kokia jo šiandiena?

Vilniuje gyvenanti Daiva pasakoja, kad į ūkį atvažiuoja kas savaitę, o kai imamas šaltalankių derlius, moteliuke apsistoja 3 savaitėms. „Kitą savaitę pradėsime imti derlių. Dabar esame prisiregistravę per 30 žmonių, kurie padės. Turime ir nuolatinių darbuotojų. Vasarą mūsų prekės mažiau paklausios. Poreikis padidės nuo spalio, kai visiems reikės vitaminų“, – situaciją komentuoja Daiva.

Nuolatinės naujų skonių paieškos

Moteliuke yra parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti visų produktų. „Bandai ir ragauji, jei tau skanu ir kitam bus skanu. Parduoti tai, kas tau nepatinka, yra labai sunku“, – sako moteris, pripažįstanti, kad nemoka siūlyti ir įpiršti.

Ūkyje gaminamos pasterizuotos ir ne šaltalankių sultys. Pasterizuotas kaitina iki tausojančios temperatūros, kad išsaugotų kuo daugiau vitaminų. Daiva akcentuoja, kad šaltalankių sultis reikia skiesti vandeniu.

Šio sezono naujiena bus sultys ir sirupas su imbieru. „Kas buvo įdomu – įdėjus imbiero, rūgštumas sušvelnėja. Vadinsis arbata su imbieru. Ji bus kaitinta. Žinoma, nekaitintoje išlieka daugiausiai vitaminų, bet sudėtingas laikymas. Turi šaltai laikyti, o parduotuvėje – jau problema. Visi nori, kad laikymas būtų paprastesnis“, – komentuoja Daiva.

Sirupas iš nepasterizuotų sulčių, kurio konservantas – tik cukrus, tinka šaltiems, karštiems gėrimams, varškei, jogurtui, ledams pagardinti. Šaltalankių gira galioja mėnesį. Ji gyva, rūgimo procesas nesustabdytas, nieko nepridėta.

„Bandome ir kitus naujus gaminius. Apie visus daugiau galima sužinoti užsukus į e. parduotuvę www.amberry.lt arba ūkio socialiniame tinkle „Šaltalankių ūkis Amberry“, – kviečia Daiva ir pasakoja, kad produkciją dažniausiai pati pristato į nedideles krautuvėles Alytuje, Kaune ir Vilniuje, kelis restoranus, o privatūs asmenys per e. parduotuvę užsisako. Viskas, išskyrus girą ir sušaldytas uogas, siunčiama per paštomatus. 

Vasarą, išskyrus girą, kitos produkcijos poreikis sumažėja.  „Greičiausiai žmonės jau pradėjo galvoti, ką pirkti – mėsą, ar girą. Yra kelios pilstymo linijos, priklausomai nuo butelio dydžio. Turime džiovinimo spintas. Lapelius džioviname, išspaudas, juosteles, saldainius. Viskas prasidėjo nuo sulčių. Vyro šeimoj šaltalankiai buvo labai mėgstami. Jie visą laiką juos rinkdavo, uogienes virdavo. Ir būtent su kauliukais. Yra kam nepatinka. Kiek žmonių, tiek skonių. Pasiskaitai, matai, kokia kitų šalių produkcija. Vokiečiai, latviai labai išplėtoję – ten padažai, garstyčios, krienai su šaltalankiais, įvairios užtepėlės“, – plačias galimybes vardija Daiva.

Įsirengė laistymo sistemą

Viename lauke naudojantis ES parama jau įrengta 16 ha lašelinė laistymo sistema. „Nors šiemet jos neprireikė, žiūrint į ateitį, tikrai reikės“, – teigia Daiva ir pasakoja, kad ją nusprendė įrengti lauke, kur 2017 m. nuėmė rekordinį derlių. Tais metais buvo labai lietinga. Grūdininkams buvo tragedija, o šaltalankiams – labai gerai.

„Kai derlių imi rugpjūtį, vidury vegetacijos nukarpai šakas. Augalui toks stresas. Jei ūkis nebūtų ekologiškas, patręštum kaliu, fosforu, augalas sustiprėtų. Bandau visokias ekologiškas trąšas. Tame lauke matėme potencialą, todėl įrengėme laistymo sistemą. Laukas nepatogus, nes skirtumas nuo žemiausios iki aukščiausios vietos – 20 metrų. Sistemą rengė Lenkijos įmonė, jie turi daugiau patirties. Reikėjo sudalinti lauką, kad vienodas slėgis būtų, kad užkeltų vandenį į viršų“,– pasakoja Daiva.

Šaltalankis dera taip: šiemet išaugina metūgį, o ant jo kitais metais bus uogos. Jei sausa, žemė kūdesnė už kūdą, našumo balas – 25–30, nepatręšta, laistymo nėra – tai metūgis trumpas. Toks ir derlius.

Žemės ūkio konsultavimo tarnybos informacija