Darželinukų ir moksleivių pažintis su gyvulininkyste ne tik iš vadovėlių – tokios iniciatyvos prieš septynerius metus ėmėsi Žemės ūkio ministerija. Parengta Šviečiamosios gyvulininkystės programa kasmet sulaukia būrio susidomėjusiųjų: vaikai ne tik lankosi gyvulininkystės ūkiuose, bet ir kuria patys – jų išmonė išties stebina.

Su ūkiais susipažįsta iš ypač arti

Išvykos į gyvulininkystės ūkius, mokslo ir studijų institucijas, gyvūnų parodos su smulkiais ūkio gyvūnais ir paukščiais darželiuose, knygelės su užduotimis, vaizdo įrašai, virtualios ekskursijos į ūkius ir gyvulininkystės specialistus ruošiančias mokslo ir studijų institucijas, žaidimai – viskas tam, kad vaikų pažintis su Lietuvai itin svarbios žemės ūkio šakos – gyvulininkystės – tradicijomis, perspektyvomis, galimybėmis tapti šios ūkio šakos dalimi, taptų nepamirštama.

Jaunesni moksleiviai – pirmokai-ketvirtokai – kasmet lankosi skirtinguose, kone po visą Lietuvą išsibarsčiusiuose, gyvulininkystės ūkiuose. Ūkininkai vaikams parodo, kur ir kaip gyvena gyvuliai, kaip juos augina, rūpinasi, kokios priežiūros jiems reikia.

Vienas pavyzdinių Lietuvos ūkių, kuriame šįmet lankėsi Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos moksleiviai – Augų ūkis Druskininkų rajone, Didžiasalio kaime, kur gaminami 17 rūšių sūriai.

Šio ūkio šeimininkė Gražina Auguvienė vaikams parodė ir papasakojo, kaip atrodo pelėsinio sūrio galva, kaip ji pagaminama, kur šis, prieš kurį laiką kone egzotiniu Lietuvoje laikytas sūris, laikomas.

Kaip paaiškino ūkininkė, sūris brandinamas penkis mėnesius, kol pasidengia pelėsiu – šio sūrio gamybos paslapčių šeimininkė išmoko prancūzams lankantis Druskininkuose, taip pat eksperimentavo patys.

Vaikai turėjo galimybę ne tik paragauti skirtingų ūkyje gaminamų sūrių, bet ir patys pabūti ūkio šeimininkais – sūrį pasigaminti patys, kas daugeliui paliko neišdildomą įspūdį. Taip pat stebėti, kaip balnojamas žirgas ir pajodinėti, apžiūrėti ir paglostyti kitus ūkio gyvulius bei paukščius.

„Įdomiausia ūkyje buvo pamatyti karves, kurių iki tol nebuvau matęs, kaip ir ožkos bei povo. Smagu buvo spausti sūrį, slėgti jį akmeniu. Žirgu jodinėjau jau anksčiau, esu dalyvavęs varžybose“, – įspūdžiais ūkyje dalijosi moksleivis Aras.

Programoje dalyvavusi vilnietė Adelė pasakojo daugiau sužinojusi apie ožiukus ir ką šie ėda. Mergaitė būtent šiame ūkyje pirmąkart matė karvę, kalakutą, taip pat sužinojo, kaip gaminamas sūris. Dar vienam moksleiviui – Benui – naminio varškės sūrio gamyba taip pat buvo visiškai nauja patirtis.

Ūkio šeimininkė G. Auguvienė pasakojo ūkininkauti pradėjusi prieš daugiau nei dvidešimt metų. Grįžo į kaimą, išbandė įvairiausias veiklas, kol apsisprendė kurti pieno ūkį. Ūkyje – devynios karvės, to, anot pašnekovės, pakanka gaminti sūriams.

Atvykę į svečius vaikai susipažįsta su veislinėmis avimis, alpakomis, asilu, ožkomis, povais, žąsimis. Jų apžiūrėti, paliesti ir pamaitinti noriai atvyksta vaikai iš miestų, daugelis kurių įprastus ir kiek retesnius gyvulius bei paukščius ūkyje pamato pirmąsyk.

„Norisi laikyti ūkio gyvūnus, kurie tiktų mums, ūkiui ir juos būtų galima glostyti bei apžiūrėti kitiems žmonėms“, – pasakojo G. Auguvienė.

Ūkį puoselėja tvariai

Šiame ūkyje itin daug dėmesio skiriama tvarumui: maistas čia nešvaistomas. Šeimininkai stengiasi maisto turėti tiek, kad jo netektų išmesti, o jei lieka atliekų, tai, ką galima dalytis su ūkio gyvuliais, jiems ir atitenka.

Nors Dzūkijoje žemės prastos, šeima užsiaugina kviečių, avižų, kukurūzų – visi grūdai atitenka gyvuliams. Jiems ruošiamas šienas, šiaudai. „Mes natūralistai, kiek įmanoma, stengiamės nieko nepurkšti ir netręšti. Mūsų ūkis ne ekologinis, bet natūralus. Ar to mums užtenka? Užtenka“, – kalbėjo moteris.

Ūkio šeimininkai gamina fermentinį, brandintą, saldaus pieno, varškės sūrius, minkštus, kietus, lydytus, tepamus sūrelius, jogurtą, kefyrą, rūgpienį, ledus.

Į darželį – su įdomiausiais gyvūnais

Patiems mažiausiems programos dalyviams – darželinukams – čia pat, ugdymo įstaigose, organizuojamos ūkio gyvūnų parodėlės, kur vaikai supažindinami su smulkias ūkio gyvūnais ir paukščiais.

Kauno rajono Garliavos lopšelis darželyje „Uosiukas“ apsilankiusi lektorė Ingrida Lagunavičienė vaikus supažindino su šinšilomis. Darželinukai galėjo jas apžiūrėti, paglostyti, stebėti, kaip šios maudosi smėlyje. Į darželį pas mažylius atkeliavo ir triušiukai bei ūkio paukščiai – žąsiukai, ančiukai, vištos, putpelės.

Darželio „Uosiukas“ direktorė Vilma Vitkauskienė kalbėjo, jog ši parodėlė darželyje – unikali proga, mat pažintį su ūkio gyvūnais svarbu pradėti kuo anksčiau, juolab daugumos ūkio gyvūnų vaikai nė nematę ir nežino.

„Šis projektas, kuriuo populiarinama gyvulininkystė Lietuvoje, nuostabus. Parodėlės laukėme su dideliu džiaugsmu. Auklėtoja įsitraukė į veiklą, vaikus supažindino su gyvulininkyste Lietuvoje, darželinukai gamino įvairiausius darbelius, aplikavo gyvulėlius, galėjo netiesiogiai su jais susipažinti. O gyvūnų parodėlėje pamatė, kaip atrodo triušis, višta ar giedantis gaidys, sužinojo, kuo skiriasi ančiukas nuo žąsiuko. Nuostabios vaikų emocijos“, – kalbėjo direktorė.

„Programa itin reikalinga ne tik moksleiviams, darželių auklėtiniams, bet ir pedagogams, nes vaikų, kurie gali aplankyti kaime gyvenančius ir ūkininkaujančius senelius, vis mažiau. Aš galiu vaikus bent kažkiek supažindinti su ūkio gyvūnais, juos parodyti. Džiaugiuosi, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos nuoširdžiai dalyvauja Programoje“, – kalbėjo lektorė I. Lagunavičienė.

Moksleiviai ir darželinukai žinias atkleidžia per kūrybą

Programos dalyviai patys stengiasi kuo aktyviau susipažinti su ūkio gyvūnais, imdamiesi įvairiausių kūrybinių darbų – jie visą Programos įgyvendinimo laikotarpį organizuoja šviečiamuosius renginius: pažintines išvykas, įvairius užsiėmimus. Programos organizatoriai išties pasistengė, kad jų parengta metodinė medžiaga būtų itin paprastai pritaikoma pamokose – tereikia tik šiek tiek kūrybiškumo.

Štai, Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos priešmokyklinės grupės vaikučiai nuo pat Programos pradžios buvo ypač aktyvūs: susipažino su gauta mokomąja medžiaga, stebėjo edukacinius filmukus, spalvino, pildė užduočių knygeles. Vaikai vyko ir į išvyką – keliavo į Eglės ir Alfredo Raudžių ūkį. Svetinga šeimininkė aprodė arklių aptvarus, papasakojo apie augintinių priežiūrą, leido pašerti kumelaitę Spartą morkomis.

Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijos moksleiviai, susipažinę su edukacine medžiaga apie gyvulininkystę, pasirinko, kokį ūkio gyvūną norėtų nupiešti – nupiešė ir surengė piešinių parodą „Kas ūkyje auga“!

Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijos antrokai pasaulio pažinimo pamokoje daugiau susipažino su bitėmis. O per dailės ir technologijų pamokas ant marškinėlių su tekstiliniais dažais jas nusipiešė.

Skuodo r. Mosėdžio gimnazijos Šviečiamosios gyvulininkystės programos dalyviai lankėsi bendrovėje „Ylakių paukštynas“. Mokiniams buvo pristatytas šio paukštyno rudųjų dedeklių skyrius, kuriame jie susipažino su vištų laikymo, maitinimo ir priežiūros sąlygomis. Vėliau, apsilankę kiaušinių rūšiavimo ceche, daugiau sužinojo apie kiaušinių rūšis ir jų naudą žmogaus organizmui.