Pigūs traukiniai ir autobusai – pagalba ar patyčios iš provincijos?

Beveik 6 milijonai eurų iš valstybės kišenės, perpus pigesni traukinių ir autobusų bilietai ir skambūs valdžios pažadai padėti nuo rekordinių degalų kainų dūstantiems gyventojams. Skamba kaip puiki žinia. Tik yra viena smulkmena – ką daryti žmogui, pro kurio namus nei traukinys važiuoja, nei autobusas jam reikalingu laiku užsuka? Ar kaime gyvenančiai šeimai, kasdien automobiliu vežančiai vaikus į mokyklą ir skubančiai į darbą, nuo šiol degalai kainuos pigiau? Vargu. Maža to, aiškėja dar vienas paradoksas: valstybės milijonais finansuojama pagalba keleiviams gali tapti finansiniu smūgiu pačiam Kėdainių rajono autobusų vežėjui „Kėdbusui“, o jo nuostolius galiausiai gali tekti dengti patiems mokesčių mokėtojams. Tad kam iš tiesų skirta ši milijoninė dovana ir kas už ją sumokės? „Rinkos aikštės“ kalbinti Kėdainių rajono politikai šiuo klausimu susikirto – vieni giria valdžios sprendimą, kiti jį vadina nuo regionų realybės atitrūkusiu pinigų švaistymu.

Valstybės milijonai – akcinėms bilietų kainoms

Susisiekimo ministerijos sprendimu, nuo šių metų spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. keleiviams suteikta 50 proc. nuolaida vietinio susisiekimo traukinių bilietams. Šiam eksperimentui iš valstybės kišenės atseikėta apie 2,8 mln. eurų, tikintis pritraukti maždaug 45 tūkst. naujų keleivių.

Netrukus prie traukinių turėtų prisijungti ir tarpmiestiniai autobusai. Ministro J. Taminsko inicijuotas Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo pakeitimas jau derinamas su institucijomis ir skubos tvarka keliaus į Seimą. Ši priemonė biudžetui atsieis dar apie 3,15 mln. eurų.

Politikai nuogastauja, kad valstybes dotacijos traukiniu ir tarpmiestiniu autobusu bilietams nepaskandintu „Kedbuso“/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Degalų kainoms mušant rekordines aukštumas, imamės realių veiksmų. Nuo spalio mėnesio suteikiame galimybę gyventojams perpus pigiau važiuoti traukiniais, o nuo lapkričio – tarpmiestinio susisiekimo autobusais. Iki metų pabaigos taikomas nuolaidas pajus visi – nuo šeimų, senjorų iki studentų – žmonės neturi tapti augančių kainų įkaitais“, – sprendimą grindžia ministras J. Taminskas.

Valstiečiai žalieji: tai ne populizmas, o civilizuota Europos praktika

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Kėdainių rajono taryboje vadovė Adelė Štelmokienė įsitikinusi, kad pigesnės kelionės tiesiogiai palengvina gyventojų finansinę naštą.

„Esu įsitikinusi, kad sprendimas turi racijos. Tai konkreti pagalba žmonėms, kai kuras tikrai brangus. Užuot vykęs į Vilnių ar Klaipėdą automobiliu ir mokėjęs už brangius degalus, žmogus gali nuvažiuoti traukiniu už kelis eurus. Tai pigiau, ekologiškiau, o dažnai ir greičiau. Pavasarį galiojusi nuolaida parodė, kad žmonės ja naudojasi: traukinių užpildymas išaugo nuo maždaug 40 iki 60 proc. Tai ne „darome, nes reikia kažką daryti“, o išmatuojamas rezultatas“, – teigia politikė.

A. Štelmokienės teigimu, skirti keli milijonai eurų valstybės mastu tėra nedidelė suma, o jos grąža visuomenei akivaizdi: „Valstybės mastu tai nedidelė suma, o naudą tiesiogiai gauna dešimtys tūkstančių keleivių. Be to, dalis lėšų sugrįžta: mažiau automobilių spūsčių keliuose, mažiau taršos, mažiau importuojamo brangaus kuro.

Tai įprasta Europos praktika. Vokietija per praėjusią krizę įvedė 9 eurų mėnesinį bilietą visam regioniniam transportui. Liuksemburge visi traukiniai ir visas viešasis transportas yra nemokami jau nuo 2020 metų. Niekas ten to nevadina populizmu.“

Reaguodama į priekaištus, kad tokios priemonės pritaikytos tik didmiesčiams, tarybos narė pabrėžė, jog kėdainiečiai traukiniais naudojasi aktyviai, tad ir mūsų krašto gyventojams šios nuolaidos leis sutaupyti.

„Kėdainiečiai naudojasi traukiniais. Naudojasi ir šiauliečiai, telšiškiai, plungiškiai, kaišiadoriečiai, jonaviečiai, ignaliniečiai – yra apie 200 maršrutų per dieną ir jais naudojasi daugybė žmonių.

Žinoma, ne visi miestai ir miesteliai turi susisiekimą traukiniais, todėl svarbu, kad nuolaida apimtų ir tarpmiestinius autobusus, kurie važiuoja ten, kur traukinių nėra. Lietuva tikrai nėra tik trys didieji miestai.

Kitas žingsnis turėtų būti geresnis traukinių ir autobusų tvarkaraščių suderinimas, kad žmogus iš kaimo galėtų patogiai pasiekti stotį“, – dėsto frakcijos lyderė.

A. Štelmokienė priminė ir ilgametę savo frakcijos idėją, kad kėdainiečiams kelionės autobusais būtų nemokamos. Pasak politikės, tai būtų reali, kasdien
juntama pagalba žmonėms, ypač gyvenantiems kaimiškose seniūnijose. Pati politikė yra viena iš nedaugelio pašnekovų, aktyviai besinaudojančių viešuoju transportu, tad, tikėtina, ir centrinės valdžios nuolaidomis ji galės pasidžiaugti.

„Į kitus miestus, pavyzdžiui, Vilnių, traukiniu važinėju jau seniai, nes taip greičiau ir pigiau. Nuolaida tik dar labiau paskatins mane ir kitus rinktis šį transportą. Raginu visus juo naudotis: sutaupysite laiko, pinigų ir tausosite gamtą“, – sako A. Štelmokienė.

Demokratai: „Sotus alkano neužjaučia, o pinigai švaistomi ne ten, kur reikia“

Visiškai kitokios, griežtai pragmatiškos pozicijos laikosi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kėdainių skyriaus pirmininkas ir frakcijos rajono taryboje vadovas Paulius Aukštikalnis. Nors pačią idėją populiarinti viešąjį transportą jis vadina sveikintina, ministerijos bandymą šia priemone dangstyti kuro krizę politikas vertina itin skeptiškai.

„Jeigu ši priemonė pristatoma kaip atsakas į rekordines kuro kainas, tada kyla labai paprastas klausimas – kiek žmonių, kurie šiandien yra priversti važiuoti automobiliu, realiai galės ja pasinaudoti?

Traukiniais ir autobusais važiuoja ne tik mažas pajamas gaunantys žmonės. Kodėl valstybė turi kompensuoti pusę bilieto kainos ir tam, kuriam tokios pagalbos visiškai nereikia?“ – retoriškai klausia P. Aukštikalnis.

Anot jo, priemonė demonstruoja visišką atotrūkį tarp sotaus Vilniaus elito ir regionų kasdienybės: „Čia tinka sena patarlė – sotus alkano neužjaučia. Žmogui, gyvenančiam Vilniuje ar prie pagrindinės geležinkelio linijos, gana lengva pasakyti: „Palik automobilį ir sėsk į traukinį.“ Bet pabandykime tą patį pasakyti Kėdainių rajono kaime gyvenančiam žmogui, kuris 7 valandą ryto turi būti darbe, pakeliui nuvežti vaikus į mokyklą, o vakare grįžti namo. Jeigu tuo metu autobuso ar traukinio nėra, visiškai nesvarbu, ar bilietas kainuoja 10 eurų, 5 eurus, ar apskritai nieko nekainuoja.“

Politikas siūlo nesvaidyti milijonų į kairę ir dešinę, o pasitelkti taiklias, kitų Europos šalių patikrintas priemones. P. Aukštikalnis remiasi Prancūzijos patirtimi, kur 100 eurų išmoka skiriama tiems, kas automobiliu važiuoja į darbą bent 15 kilometrų arba per metus nuvažiuoja daugiau kaip 8 tūkst. km, taip pat siūlo naudotis Europos Komisijos METSAF mechanizmu, leidžiančiu kompensuoti iki 70 proc. kuro sąnaudų šoko logistikai ir ūkininkams.

P. Aukštikalnis sako, kad ir dabar, sudėjus traukinių ir būsimas autobusų bilietų nuolaidas, susidaro solidi, kone 6 mln. eurų siekianti suma, kurią būtų galima panaudoti gerokai efektyviau.

„Jeigu 60 proc. skirtume gyventojams, o 40 proc. – profesionaliam transportui, apie 3,57 mln. eurų užtektų po 150 eurų skirti maždaug 23 800 daug važiuojančių žmonių, arba po 100 eurų – 35 700 žmonių. O likę apie 2,38 mln. eurų leistų, pavyzdžiui, kompensuoti po 10 centų už litrą už 23,8 mln. litrų profesionalaus dyzelino.

Tai jau būtų ne keli eurai nuo bilieto kiekvienam, o juntama pagalba žmogui, kuriam dėl kuro kainų iš tikrųjų tampa sunku nuvažiuoti į darbą“, – skaičiuoja demokratų lyderis.

Pats bilietų nuolaidomis P. Aukštikalnis nepasinaudos, nors kasdien važiuoja iš Kėdainių į Raseinius: „Mano kasdieniam judėjimui iš Kėdainių į Raseinių rajoną viešasis transportas tiesiog nėra reali alternatyva. Žmogus renkasi automobilį ne todėl, kad nenori viešojo transporto, o todėl, kad neturi jokio kito pasirinkimo.“

Konservatoriai atkreipia dėmesį į akcizo mažinimo būtinybę

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Kęstas Šlama pastebi, kad ministerijos žingsnis atneš teigiamų poslinkių, tačiau pabrėžia – kaimo žmonių poreikių ši priemonė nepatenkins. Jis antrina P. Aukštikalniui ir sako, kad regionuose kelionės nuosavu automobiliu nėra prabangos reikalas. Žmonės tiesiog neturi kito pasirinkimo.

„Viešojo transporto bilietų kainų sumažinimas padės daliai gyventojų sumažinti kelionių išlaidas ir galbūt paskatins rinktis autobusus ar traukinius. Tačiau jo nauda nepasieks tų, kurie gyvena kaimiškosiose vietovėse, kur viešojo transporto maršrutų ir reisų nepakanka. Daugeliui šių žmonių automobilis yra būtinybė, o ne pasirinkimas“, – situaciją komentuoja K. Šlama ir priduria, kad jis pats yra vienas iš tų žmonių, kurie pasinaudoti viešojo transporto bilietų nuolaidomis negalės, mat įvertinus gyvenamąją vietą, atstumus iki darboviečių bei visuomeninius įsipareigojimus, galimybės keliauti viešuoju transportu jis tiesiog neturi.

TS-LKD atstovas atkreipia dėmesį, kad vienašališkas bilietų dotavimas problemos neišspręs, todėl šalia būtina svarstyti ir mokesčių mažinimą.

„Pasisakytume ir už laikiną degalų akcizų sumažinimą. Toks sprendimas atpigintų degalus, palengvintų finansinę naštą gyventojams ir verslui. Konkurencingesnės degalų kainos paskatintų dalį vairuotojų ir vežėjų, dabar degalus perkančių kaimyninėse valstybėse, vėl juos pirkti Lietuvoje ir taip iš dalies kompensuotų sumažėjusias biudžeto pajamas. Šios priemonės ne konkuruotų, o papildytų viena kitą“, – teigia politikas.

Kartu K. Šlama priminė ir specifinę Kėdainių rajono patirtį, įspėdamas dėl būtinybės griežtai stebėti rinką: „Svarbu užtikrinti veiksmingą degalų rinkos konkurencijos priežiūrą, kad mokesčių sumažinimo naudą kuo labiau pajustų vartotojai, o ne vien degalų pardavėjai.

Kėdainiečiai tikriausiai dar gerai prisimena laikotarpį, kai degalų kainos mūsų krašte dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių buvo reikšmingai aukštesnės nei aplinkiniuose rajonuose ar net didžiuosiuose miestuose.“

Liberalai taip pat už kuro akcizo mažinimą

Valdančiosios Liberalų frakcijos pirmininkas Virmantas Pikelis ministerijos sumanymą vertina kritiškai, pabrėždamas, kad pasirinktas visiškai neteisingas taikinys. „Manau, kad šis sprendimas realios pagalbos keliaujantiems žmonėms nesuteiks. Šia lengvata pasinaudos pakankamai nedaug šalies gyventojų.

Jei jau tikslas yra kompensuoti realias kelionės išlaidas, tai šią lengvatą reikėtų taikyti miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutams. Pasiekiamumas būtų daug didesnis, naudą pajustų daug didesnis gyventojų skaičius.

Tokiu būdu gal atsirastų žmonių, kurie iš asmeninių automobilių persėstų į viešąjį transportą, o tai galėtų bent iš dalies išspręsti ir miestų gatvių eismo spūsčių problemą“, – įsitikinęs V. Pikelis.

Liberalo teigimu, efektyviausias vaistas nuo kuro brangymečio šoko – sekti kaimyninių valstybių pavyzdžiu ir nedelsiant peržiūrėti mokestinę naštą degalams. Čia liberalas antrina konservatorių lyderiui ir sako, kad akcizo degalams mažinimas išspręstų daugiau problemų nei perpus atpiginti bilietai.

„Mano manymu, reikėtų sekti kaimynų pavyzdžiu ir mažinti akcizą degalams. Tai būtų daug platesnio poveikio priemonė, kurios įtaką pajustų kiekvienas: nuo kasdien į darbą važiuojančio piliečio iki sunkiojo komercinio transporto sektoriaus.

Sumažintas akcizas tiesiogiai apkarpytų prekių bei maisto produktų pristatymo kaštus, o tai šalyje pristabdytų grandininę infliaciją“, – reziumuoja V. Pikelis.

Socialdemokratai: geriau nei nieko, bet laukiama tęsinio

Socialdemokratų frakcijos pirmininkas Jonas Talmantas į situaciją žvelgia palankiai, tačiau išreiškia viltį, kad šia akcija viskas nesibaigs. „Tikrai nemanau, kad tai viešųjų ryšių akcija. Manau, kad ministerija turi argumentus tokiam sprendimui. Galbūt tai tik pirmas žingsnis, galbūt bus einama toliau ir ieškoma galimybių dotuoti vietinius maršrutus. Tikiuosi, kad bus ieškoma galimybių padėti ir vietinių maršrutų vežėjams“, – trumpai komentavo J. Talmantas.

Politiko manymu, dabartinis žingsnis vis dėlto yra vertingas: „Dabartinis sprendimas yra geriau negu nieko, bet reikia ieškoti galimybių padėti ir rajoniniams vežėjams.“

Ar valstybės dotacijos nepaskandins „Kėdbuso“?

Diskutuodami apie naudą paprastam piliečiui, tarybos nariai nepamiršo ir opaus vietos savivaldos klausimo. O kas nutiks savivaldybės įmonei „Kėdbusas“? Mat valstybė subsidijuos tik tarpmiestinius maršrutus, o vietinis ir priemiestinis susisiekimas liks savivaldybės ir jos biudžeto rūpestis. Maža to, rajone yra ne vienas ruožas, kur tolimojo susisiekimo ir priemiestiniai maršrutai persidengia.

P. Aukštikalnis perspėja apie galimas skaudžias pasekmes rajono biudžetui. „Gali susidaryti paradoksali situacija, kai vieno autobuso bilietą valstybė subsidijuoja 50 procentų, o tuo pačiu keliu važiuojančio savivaldybės autobuso – ne. Tokiu atveju keleivis visiškai racionaliai rinksis pigesnį variantą, o „Kėdbusas“ gali prarasti dalį keleivių ir pajamų. Jeigu dėl valstybės nustatytos lengvatos nuostolių patirs savivaldybės įmonė, galų gale juos turėsime dengti iš Kėdainių rajono biudžeto, kitaip sakant, iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, kišenės“, – sako P. Aukštikalnis.

Panašią riziką mato ir K. Šlama: „Nors reikšmingo keleivių sumažėjimo nesitikėtume dėl skirtingų grafikų, tačiau ir nedidelis pajamų sumažėjimas, nesumažėjus veiklos sąnaudoms, gali padidinti savivaldybės biudžeto lėšų poreikį nuostolingiems „Kėdbuso“ maršrutams finansuoti.“

O A. Štelmokienė ragina problemas spręsti dialogu, nes tikslas yra sumažinti finansinę naštą keleiviams, o ne versti juos rinktis, kurio vežėjo paslaugomis naudotis: „Rizika yra ten, kur maršrutai persidengia, ir ją reikia spręsti, o ne ignoruoti. Reikėtų, kad savivaldybė kartu su ministerija įvertintų persidengiančius maršrutus ir, jei reikia, panašiomis sąlygomis kompensuotų ir vietinius reisus.

Tikslas yra ne perkelti keleivius iš vieno vežėjo pas kitą, o kad žmogus mažiau mokėtų už kelionę.“

Nuolaidos traukiniams jau galioja, netrukus atpigs ir tarpmiestiniai autobusai. Vis dėlto Kėdainių politikų diskusija rodo, kad vien pigių bilietų neužtenka, jei stotelėje tiesiog nėra autobuso, o traukinys į darbą neveža. Kol šalies didmiesčiai džiaugiasi ekologiško transporto renesansu, regiono žmogui kuro kainos lieka kasdiene kova už būvį, kurioje automobilis – ne prabanga, o vienintelis tiltas į darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą.