Po „Agrobitės“ klausimų ministrui – skubus sprendimas dėl FNTT akiratyje atsidūrusios Konsultavimo tarnybos

Beveik savaitė. Tiek laiko žemės ūkio ministrui Kęstučiui Mažeikai prireikė atsakyti į du gana paprastus „Agrobitės“ klausimus apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrusią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą (LŽŪKT). Redakcija teiravosi, ar ministras laikysis tų pačių principų, kuriais vadovavosi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Fortunato Dirginčiaus atveju, ir ar inicijuos Konsultavimo tarnybos vidaus kontrolės patikrinimą. Atsakymo teko laukti beveik savaitę, o sulaukus paaiškėjo, kad dėl vadovo atsakomybės ministras neskubės.

Spalio 26 dieną ministerija paskelbė apie sprendimą atlikti nepriklausomą auditą. Tačiau esminis klausimas niekur nedingo: kodėl vienu atveju nesuvaldytos rizikos tampa pagrindu spręsti vadovo likimą, o kitu pirmiausia siūloma laukti tyrimų ir audito išvadų?

Du paprasti klausimai – beveik savaitė atsakymui

Kai paaiškėjo, kad FNTT atliko kratas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, kurios viena iš dalininkių yra pati Žemės ūkio ministerija, „Agrobitė“ kreipėsi tiesiai į ministrą Kęstutį Mažeiką.

Klausimai buvo konkretūs. Be sudėtingų formuluočių ir prašymų pateikti išsamią teisinę analizę.

Pirmasis – ar ministras bus nuoseklus ir, kaip NMA direktoriaus F. Dirginčiaus atveju, imsis veiksmų dėl LŽŪKT direktoriaus Sauliaus Cironkos nušalinimo nuo pareigų?

Antrasis – ar ministro pavedimu bus pradėtas įstaigos patikrinimas dėl vidaus kontrolės užtikrinimo ir korupcijos rizikų valdymo?

Priminsime, kad NMA direktoriaus atveju ministras akcentavo nesuvaldytas rizikas. Todėl natūraliai kilo klausimas, ar analogiškas požiūris bus taikomas ir Konsultavimo tarnybai, kurioje kratas atliko FNTT pareigūnai.

Tačiau net ir į tokius konkrečius klausimus atsakymo teko laukti beveik savaitę. 

Ministras apie atsakomybę kalba griežtai. Bet sprendimus atideda

Atsakyme K. Mažeika išdėstė principingai skambančią poziciją.

„Mano pozicija yra aiški – vadovų atsakomybė už jų vadovaujamose įstaigose veikiančią vidaus kontrolę ir rizikų valdymą yra neatsiejama nuo pareigų. Negali būti situacijų, kai į galimas problemas žiūrima pro pirštus arba atsakomybė atidedama neribotam laikui“, – „Agrobitei“ teigė ministras.

Skamba ryžtingai. Tačiau tolesnė atsakymo dalis jau gerokai atsargesnė.

Ministras priminė, kad, skirtingai nei tiesiogiai ministerijai pavaldi NMA, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra viešoji įstaiga, turinti tris dalininkus – Žemės ūkio ministeriją, Lietuvos ūkininkų sąjungą ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją.

Šis teisinis skirtumas neabejotinai svarbus, bet ŽŪM galėjo iš karto po kratų LŽŪKT vienašališkai ir nedelsiant kreiptis į kitus dalininkus inicijuoti neeilinį dalininkų susirinkimą.

Savo ruožtu ministras K. Mažeika nurodė laukiantis oficialios teisėsaugos informacijos.

„Jei nustatytos aplinkybės patvirtins rizikų nevaldymą ar neteisėtus veiksmus, ministerija nedelsdama inicijuos neeilinį LŽŪKT dalininkų susirinkimą, kuriame kels klausimą dėl direktoriaus Sauliaus Cironkos atsakomybės ir tolimesnio darbo“, – aiškino K. Mažeika.

Kitaip tariant, kalbant apie atsakomybę – deklaruojami principai, tačiau konkretūs sprendimai vėlavo.

Spalio 26-ąją – staiga sprendimas dėl audito

Spalio 26 dieną Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kuriame paskelbė, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dalininkai neeiliniame posėdyje priėmė sprendimą atlikti nepriklausomą įstaigos veiklos auditą.

Audito paslaugų teikėją atrinks pati Žemės ūkio ministerija.

Bus vertinama, ar tinkamai veikė vidaus kontrolės mechanizmai, ar laiku buvo nustatomos ir valdomos korupcijos bei veiklos rizikos, taip pat ar atsakingi asmenys tinkamai vykdė pareigas.

Būtent apie tai „Agrobitė“ ministro klausė dar prieš daugiau nei savaitę. Be to, įvykių seka iškalbinga: redakcija kreipiasi į ministrą dėl atsakomybės ir patikrinimo, beveik savaitę laukia atsakymo, o netrukus viešai paskelbiama apie sprendimą atlikti būtent tokį nepriklausomą vertinimą.

Kyla klausimas: jeigu auditas buvo akivaizdžiai reikalingas, kodėl apie konkrečius veiksmus nebuvo galima paskelbti anksčiau?

Vienai įstaigai – vieni standartai, kitai – kiti?

Bene daugiausia klausimų kelia skirtingų situacijų vertinimas.

NMA direktoriaus Fortunato Dirginčiaus atveju ministras rėmėsi argumentu, kad įstaigoje nebuvo tinkamai suvaldytos rizikos, nors pati NMA dar vasarą kreipėsi į teisėsaugą dėl NMA direktoriaus pavaduotojo T. Orlicko galimai neskaidrios veiklos.

Dabar, kai FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, susijusio su Konsultavimo tarnybos veikla, ministras akcentuoja būtinybę sulaukti teisėsaugos rezultatų.

Ar vadovų atsakomybė už vidaus kontrolę priklauso nuo to, kokiai įstaigai jie vadovauja? Juk pats ministras pareiškė, kad vadovų atsakomybė už rizikų valdymą yra neatsiejama nuo jų pareigų.

Todėl dabar svarbu ne tik tai, ką parodys auditas, bet ir tai, ar ministro anksčiau deklaruotas principas bus taikomas nuosekliai.

Viceministrė kalba apie skaidrumą

Ministerijos pranešime sprendimą atlikti auditą komentavo žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė.

„Viešųjų lėšų naudojimas turi būti skaidrus ir nekelti jokių abejonių. Todėl nepriklausomas auditas yra svarbus žingsnis siekiant objektyviai įvertinti Konsultavimo tarnybos veiklą. Džiaugiuosi, kad su kitais dalininkais sutarėme dėl šio sprendimo. Žemės ūkio ministerija organizuos audito paslaugų teikėjo atranką, o audito išvados padės priimti tolesnius sprendimus“, – teigė L. Valalytė.

Su tuo, kad viešųjų lėšų naudojimas turi būti skaidrus, vargu ar kas ginčytųsi. Tačiau auditas savaime dar nėra atsakomybė. Tai tik priemonė aplinkybėms nustatyti.

Kol kas ministerija nenurodė, kada auditas bus baigtas, kokie konkretūs terminai numatyti ir kada dalininkai grįš prie klausimo dėl vadovybės atsakomybės.

Būtent todėl ministro ankstesnis pareiškimas, kad atsakomybė negali būti atidedama neribotam laikui, įgauna papildomą reikšmę. Kaip šioje situacijoje atrodys K. Mažeika, jei FNTT pareigūnai, pavyzdžiui, pateiks kažkam įtarimus? Ar tokiu atveju net ir LŽŪKT auditas neatrodys "tik dėl akių"?

Tyrimas dėl galimo sukčiavimo: ūkininkai apie paraiškas galėjo net nežinoti

Primename, kad FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo teikiant paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Konsultavimo paslaugos“. Įtariama, kad dalis paraiškų NMA galėjo būti pateiktos be pareiškėjų žinios ir sutikimo. Tai itin rimtos aplinkybės, kurias privalo išsiaiškinti teisėsauga.

„Agrobitė“ jau kalbėjosi ir su ūkininkais, kurie buvo apklausti FNTT pareigūnų.

„Jie (pareigūnai – aut. pastaba) klausinėjo, ar mano duomenys buvo naudoti su mano sutikimu. Nežinau, kokiu būdu atsidūriau tuose sąrašuose. Man mano reputacija svarbi, todėl daugiau su jokio pobūdžio konsultavimu nenoriu turėti jokių reikalų“, – situaciją komentavo ūkininkas, pas kurį namuose FNTT pareigūnai apklausą vykdė apie tris valandas.

Jo teigimu, pareigūnai turėjo lapą, kuriame buvo dar bent 10 ūkininkų pavardės. „Bet tai tik vienos apskrities ar rajono ūkininkai. Aš nežinau, kiek tų sąrašų dar yra“, – sakė žemdirbys.

Jeigu pasitvirtintų įtarimai, kad paraiškos buvo teikiamos ir įgyvendinamos ūkininkams nežinant, kiltų ir papildomų klausimų dėl įstaigos veiklos priežiūros: kaip buvo tikrinamas paraiškų teisėtumas, kas kontroliavo procesus ir ar vidaus kontrolės mechanizmai buvo pajėgūs užkirsti kelią galimiems pažeidimams?

Spalio 26 dienos ministerijos pranešime nurodyta, kad neeiliniame dalininkų posėdyje pateiktais duomenimis, šiuo metu nė vienam LŽŪKT darbuotojui įtarimai nėra pareikšti.

Taigi ir galimos S. Cironkos atsakomybės klausimas turi būti vertinamas remiantis nustatytais faktais, o ne vien faktu, kad įstaigoje atliktos kratos.

Tačiau tai nepanaikina platesnio klausimo apie vadovo pareigą užtikrinti tinkamą vidaus kontrolę.

Ar beveik savaitę rengtas atsakymas tėra pažadas atsakyti vėliau?

Šioje istorijoje išryškėja dar viena problema – institucijų komunikacija.

Kai viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie FNTT kratas įstaigoje, kurios viena iš dalininkių yra valstybė, visuomenė turi pagrįstą interesą kuo greičiau išgirsti atsakingų politikų poziciją.

Ministrui nebuvo prašoma atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų ar paskelbti išankstinį nuosprendį įstaigos vadovui. Buvo klausiama, ar jis taikys tuos pačius atsakomybės standartus ir inicijuos kontrolės patikrinimą.

Tačiau net į šiuos klausimus atsakymo teko laukti beveik savaitę, o atsakyme iš esmės nurodyta, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo būsimų išvadų.

Spalio 26 dieną priimtas sprendimas atlikti auditą yra konkretus žingsnis. Tačiau jis nepakeičia aiškaus atsakymo dėl vadovybės atsakomybės.

FNTT akiratyje – 1 431 paraiška už daugiau kaip 2,5 mln. eurų

„Agrobitė“ primena, kad FNTT tiriama, ar LŽŪKT dalį paraiškų galėjo pateikti fizinių asmenų vardais be jų žinios ir sutikimo. Atliekant tyrimą buvo atliktos kratos ir apklausta daugiau kaip 100 liudytojų.

Šio tyrimo kontekste išsiskiria 2025 metų spalio 1-osios įvykiai. Tądien nuo 8 val. ryto Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo priimti paraiškas konsultavimo paslaugoms finansuoti.

Vos per 1 valandą ir 5 minutes buvo pateiktos 1 432 paraiškos, kuriose prašyta iš viso 2 545 040 eurų paramos.

Kvietimui buvo skirta 1 689 637 eurai, tačiau pateiktose paraiškose prašoma suma jau pirmąją valandą viršijo numatytą finansavimą daugiau kaip 50 procentų.

Todėl NMA 9 val. 5 min. sustabdė paraiškų priėmimą, nors iš pradžių jis turėjo vykti iki spalio 31 dienos.

FNTT tiriamų 1 431 paraiškos ir NMA tą rytą gautų 1 432 paraiškų skaičiai skiriasi vos viena paraiška. Vis dėlto NMA nepatvirtino, ar teisėsaugos tiriamos paraiškos yra būtent tas pats 2025 metų spalio 1 dieną gautų paraiškų rinkinys.

NMA „Agrobitei“ patvirtino, kad būtent agentūra, įtarusi, jog dalis paraiškų galėjo būti pateiktos be pareiškėjų žinios ir sutikimo, informaciją perdavė FNTT.

Agentūra taip pat nepateikė duomenų, kiek paraiškų buvo susijusios būtent su Konsultavimo tarnyba, kiek pagal jas faktiškai suteikta konsultacijų ir kiek paramos lėšų jau išmokėta.