Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai mažinti falsifikuotų ir nesaugių augalų apsaugos produktų skaičių, stiprinant jų įvežimo kontrolę.

Šį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teikiamą Augalų apsaugos ir jį lydinčių įstatymų paketą parlamentas pritarė bendru sutarimu.

Augalų apsaugos produktai yra veikliosios medžiagos, naudojamos saugant, konservuojant augalus ir veikiant jų augimą, naikinant nepageidaujamus augalus.

Anot ministerijos, šiuo metu įvežamus produktus sudėtinga lyginti su įtrauktais Lietuvos registruose, laiku panaikinti leidimus tokiomis medžiagomis prekiauti, todėl į šalies rinką patenka falsifikuotų, nežinomos sudėties, nepaženklintų produktų. Tokiu būdu nesaugios medžiagos gali patekti į maistą, užteršti dirvožemį.

Todėl ministerija siūlo leisti Valstybinei augalininkystės tarnybai iš rinkos šalinti neregistruotus, nesaugius produktus, aiškiau reglamentuoti leidimų įvežti ir saugoti tokias medžiagas išdavimą.

Nors teikdamas įstatymą ministras Kęstutis Navickas teigė, kad šis įstatymas užkardytų nelegalų augalų apsaugai skirtų medžiagų platinimą, kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis patikslino, kad pakeitimai reguliuotų tik legalų tokių medžiagų įvežimą, o ne tiesiogiai veiktų šešėlinę rinką.

Pakeitus įstatymą tarnyba taip pat įgautų įgaliojimą produktus paimti saugoti, pateikti laboratoriniam ištyrimui ir perduoti atliekų tvarkytojams.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais augo pažeidimų skaičius, kai į Lietuvą įvežti neregistruoti augalų apsaugos produktai. 2021 m. tokių pažeidimų tarnyba fiksavo 6 (3 kg produktų), 2022 m. – 8 (17 kg produktų), o 2023 m. – 16 (9,4 tūkst. kg produktų) pažeidimų.

Seimui priėmus tokius pakeitimus, Valstybinės augalininkystės tarnybai nuo 2025 m. kasmet iš valstybės biudžeto reiktų papildomai skirti apie 100 tūkst. eurų finansavimo.

Siūlymus toliau svarstys Seimo Kaimo reikalų komitetas, į plenarinių posėdžių salę sugrįžti jie turėtų sugrįžti rudenį.