Svarstant galimybes drausti rusiškų grūdų tranzitą, Lietuvoje – iniciatyva griežtinti kontrolę

Politikams vis dažniau kalbant apie būtinybę uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Baltijos šalis, raginant sprendimus priimti ir Europos Sąjungos (ES) lygiu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siūlo priemones griežtinti šių pervežimų kontrolę Lietuvoje.

Apie konkurencinius iššūkius dėl rusiškų grūdų tranzito per Baltijos valstybių uostus pastaruoju metu pradėjo kalbėti perdirbėjai, įspėjantys, kad tarp gabenamų kultūrų gali būti ir pavogti grūdai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.

Reaguodami į tai, visų trijų Baltijos valstybių politikai ragina ieškoti sutarimo dėl rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimo Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, taip pat imamasi nacionalinio lygio sprendimų.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika yra įpareigojęs VMVT taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos.

Vyriausybė taip pat turėtų apsispręsti, ar grūdus Klaipėdos uoste įpareigoti sulaikyti tol, kol bus gauti jų kilmės tyrimų rezultatai – dabar mėginiai paimami, bet grūdai toliau kraunami į laivus, kurie iškart gali plaukti į galutinį tašką, nors tyrimai užtrunka gerokai ilgiau.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra raginęs šalies bendroves šių tranzitu vežamų žemės ūkio kultūrų nekrauti.

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities. 

Kaip Eltai yra teigęs uosto vadovas Algis Latakas, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau jų srautas kasmet mažėja, nes jiems įvedamos papildomos sankcijos.

Laikinasis LTG vadovas palaikytų europinių sankcijų taikymą

Šiuos grūdus tranzitu šalyje gabena „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG). 

Jos krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ Eltai yra nurodžiusi, kad apie 90 proc. jos gabenamų rusiškų grūdų yra gabenama tranzitu iš Rusijos į Kaliningradą, o nedidelis kiekis – apie 50 tūkst. tonų – grūdų šiemet taip pat buvo vežamas iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą tranzitu į trečiąsias šalis.

Pagal dokumentus, tai yra Kaliningrade užauginta produkcija, kurios tranzitas yra reguliuojamas stojimo į ES sutartimi.

Į Lietuvą importuoti Rusijos ir Baltarusijos kilmės grūdų negalima nuo 2024 m. gegužės 29 d. – tai draudžia priimti įstatymai dėl nacionalinių sankcijų.

Tačiau draudimas taikomas tik importui į Lietuvos rinką, o tranzitas per Lietuvos teritoriją nėra uždraustas – grūdai nėra ES sankcionuota prekė.

Tiesa, laikinasis LTG vadovas, dabar nuolatinio generalinio direktoriaus posto siekiantis Arūnas Rumskas interviu Eltai sakė palaikantis galimybę įvesti europines sankcijas tokių žemės ūkio kultūrų tranzitui.

„Kadangi tai yra maistas, humanitariniai dalykai, ir Europa, žinote, kartais galbūt suranda argumentų, dėl ko nesiimti tam tikrų griežtesnių priemonių Rusijos, agresoriaus atžvilgiu. Šiuo atveju taip yra padaryta, bet mes, Lietuva, manau, tikrai visi – tiek politiniu, tiek verslo lygmeniu – su mielu noru to nedarytume“, – Eltai yra teigęs jis.

Grūdų perdirbėjų duomenimis, Baltijos šalių uostuose per metus gali būti perkraunama milijonai tonų rusiškų grūdų.

Siūloma griežtinti kontrolę, apie pažeidimus informuoti EK

Anot VMVT, nuo pernai gegužės privalomi kilmės tyrimai jau buvo pradėti taikyti pašarams skirtiems grūdams, laikinai sandėliuojamiems ar perkraunamiems muitinės sandėliuose.

Tačiau srautų pokyčiai rodo, kad dalis krovinių perorientuojama į supaprastintas tiesioginio tranzito procedūras arba maistui skirtų grūdų kategoriją, taip išnaudojant kontrolės spragas.

Todėl siekiama apriboti galimybes tarptautinėse rinkose parduoti per Baltijos šalis pervežamus, taip pat galimai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobtus grūdus – numatoma užkirsti kelią neteisėtam šios produkcijos eksportui ir neleisti agresorei šių grūdų realizuoti kaip rusiškos kilmės produkcijos.

Derinamu VMVT vadovo įsakymu siūloma nustatyti griežtesnę negyvūninio maisto tranzito kontrolės tvarką, siekiant stabdyti nelegalaus gabenimo, kilmės klastojimo problemas. 

Priėmus siūlymą būtų nustatomas dviejų etapų kontrolės procedūros mechanizmas – pirminę patikrą atlikę pasienio veterinarijos posto pareigūnai krovinį nukreiptų į numatytą perkrovimo ar laikino sandėliavimo vietą. 

Joje siuntos galėtų būti iškraunamos tik dalyvaujant VMVT teritorinio priežiūros skyriaus pareigūnui.

Sugriežtėtų ir fizinio tikrinimo tvarka – numatoma, jog iškrovimo metu būtų privaloma paimti ėminius kilmės tyrimui iš kiekvienos transporto priemonės ar geležinkelio vagono. 

Taip pat siūloma įteisinti tarptautinio lygio reagavimo priemones – tyrimų rezultatams ne mažiau kaip 50 proc. patvirtinus tikimybę, jog maisto kilmės šalis buvo suklastota, VMVT apie tai nedelsdama informuotų Europos Komisiją (EK) ir kitas ES valstybes.

Tarnybos direktoriaus įsakyme taip pat numatomas reikalavimas grūdų pervežėjams, liekant ne mažiau kaip 24 valandoms iki siuntos atvykimo, elektroniniu paštu pateikti užpildytą išankstinę informaciją bei visus lydimuosius dokumentus.

Tarp jų – kilmės sertifikatą, komercinę sąskaitą faktūrą, transportavimo dokumentą ir valstybės rinkliavos sumokėjimo įrodymą.

Numatoma, kad nevykdant šių reikalavimų maisto kontrolės veiksmai nebūtų pradedami, o tranzitas per Lietuvos teritoriją būtų draudžiamas. 

Dėl tranzito draudimo – svarstymai Baltijos valstybėse, kreipimasis į EVT

Anksčiau spalį prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos premjerais oficialiai paragino ES uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Bendrijos teritoriją – tai nurodyta laiške Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa ir EK vadovei Ursulai von der Leyen.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė per pastarąjį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį taip pat ragino Bendrijos valstybes sutarti dėl rusiškų grūdų tranzito draudimo.

Priimti ES lygmens sprendimus skatino ir Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis teigė šį klausimą aptaręs su Latvijos kolega Andriu Kulbergu ir tikino, kad abiejų šalių pozicijos sutampa.

Latvijoje anksčiau buvo svarstoma apie galimybę įvesti 300 proc. muitą iš Rusijos bei Baltarusijos įvežamiems grūdams bei jų perdirbimui, tačiau ekspertai ir politikai Lietuvoje tuomet kritikavo tokius pareiškimus, teigė, kad galimybės jų įgyvendinti nėra.

Šią savaitę Latvijos premjeras jau pranešė, kad šalis negali minėtu 300 proc. padidinti naudojimosi geležinkelių infrastruktūra mokesčių už rusiškų grūdų tranzitą ar jį visiškai uždrausti.

Pasak A. Kulbergo, ES turi išimtinę kompetenciją nustatyti tiek tarifų, tiek tranzito politiką, todėl valstybės lygmens sprendimai gali kelti specifinių rizikų.

Latvijos vyriausybė anksčiau buvo informuota, kad uždraudus tokį grūdų tranzitą šaliai iš karto grėstų 200–800 mln. eurų vertės teisminiai ginčai – panašiame arbitražo ginče su Baltarusijos valstybine trąšų bendrove „Belaruskalij“ šiuo metu dalyvauja Lietuva.

M. Sinkevičius anksčiau sakė, kad, Rusijai atakuojant Ukrainos uostus ir trikdant grūdų eksportą, nėra priimtina, jog tuo pat metu agresorė naudojasi Baltijos valstybių uostais ir infrastruktūra, kad eksportuotų savo bei iš okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtus grūdus.

Lietuva, kaip skelbta, ketina siūlyti ne tik uždrausti tokį tranzitą, bet ir į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti atskirus Rusijos žemės ūkio sektoriaus oligarchus, remiančius karą.

Rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitas per Estijos teritoriją, kaip skelbė šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, uždraustas nuo spalio, iki tol tokio draudimo nebuvo.

Anot ministro, šis draudimas yra reakcija į Rusijos vykdomą Ukrainos grūdų eksporto blokadą, šiuo klausimu taip pat bendradarbiaujama su Latvija ir Lietuva – siekiama, kad Baltijos šalių uostai netaptų tranzitiniu keliu Rusijai.