Andris Kulbergas: šiuo metu uždrausti rusiškų grūdų tranzitą nėra galimybių

 Latvija šiuo metu negali padidinti naudojimosi geležinkelių infrastruktūra mokesčio 300 proc. rusiškų grūdų tranzitui ar visiškai jį uždrausti, po vyriausybės posėdžio antradienį konstatavo premjeras Andris Kulbergas.

Jis pridūrė, kad šią savaitę vyks į Briuselį, kur bus aptariamas šis klausimas. A. Kulbergas, Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę išsiuntė bendrą laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai (Antoniju Koštai) ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir paragino uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Europos Sąjungą (ES).

„Didžiausia problema yra ta, kad ES turi išimtines teises spręsti tiek tarifų, tiek tranzito klausimus. Mes galime tai daryti tam tikromis sąlygomis, tačiau tai reiškia konkrečią riziką“, – sakė A. Kulbergas.

Jis pabrėžė, kad rusiškiems grūdams iki šiol netaikomos jokios sankcijos. Be to, grūdai priklauso ne Rusijai, o strateginiams Latvijos partneriams – JAV, Šveicarijai ir Japonijai. „Būtent jie, didžiausios korporacijos pasaulyje, perka šiuos grūdų kiekius“, – sakė premjeras. Šios šalys grūdus perka ir iš ūkininkų Baltijos šalyse, pridūrė jis.

Latvijos vyriausybės nariai buvo informuoti, kad uždraudus tokių grūdų tranzitą, Latvijai tektų susidurti su tiesiogine teisinių ieškinių rizika, vertinama nuo 200 mln. iki 800 mln. eurų. Anot A. Kulbergo, Lietuva šiuo metu yra įsitraukusi į teisminį procesą analogiškoje 12 mlrd. eurų vertės byloje. Tikėtina, kad Lietuvai dar šiais metais teks sumokėti 450 mln. eurų.

Jis teigė norintis „padėti ant stalo“ visus šiuos pavyzdžius Briuselyje, kad būtų galima kalbėti apie bendrą ES draudimą.

Estija šio mėnesio pradžioje nusprendė įvesti nacionalines sankcijas, draudžiančias rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą per šalies teritoriją. Tačiau A. Kulbergas nurodė, kad Estijos atveju situacija yra kitokia, nes kaimyninė šalis draudimo įvedimo metu neturėjo sudariusi galiojančių grūdų tranzito sutarčių. Tuo metu Latvija yra sudariusi sutarčių dėl 300 tūkst. tonų.

A. Kulbergas pripažino, kad anksčiau nebuvo informacijos apie tai, kiek gali kainuoti tokie teisminiai procesai. Premjeras pabrėžė, kad jis privalo įvertinti riziką, kurią tokie ieškiniai gali sukelti valstybės biudžetui, ir jei tektų mokėti, kyla klausimas, iš kur biudžete būtų paimtos lėšos.

Taip pat, kai Latvijos vyriausybė priėmė sprendimą dėl infrastruktūros mokesčio didinimo 300 proc., iš anksto nebuvo žinoma, kad tokios apimties didinimas yra neįmanomas.