Aplinkosaugininkai nuolat kalba apie tai, kad mūsų vandens Vandens apsaugos juostos – ūkininkams vis dar klausimų daugiau nei atsakymų telkinių kokybė vis prastėja. Pylos dėl to gauna ūkininkai, kuriems paruošti nauji ribojimai – vandens apsaugos juostos. Tačiau nors Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta išplėsti apsaugos juostas, tvarka iki šiol negalioja, ūkininkai vadovaujasi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta tvarka. Tačiau įgyvendinant taisykles ir ruošiantis naujoms – painiavos netrūksta.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA), kuri yra Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė, iniciatyva liepos 28 d., Biržų rajone, Romualdo Misevičiaus ūkyje susitikę ekologinių ūkių asociacijos nariai kartu su Aplinkos ministerijos (AM), Žemės ūkio ministerijos (AM) atstovais, sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“, savivaldybių Žemės ūkio skyrių specialistais ir kitais svečiais diskutavo apie apsaugines vandens juostas. Renginyje „Aplinkosaugos ir žemės ūkio akistata“ LEŪA nariai atvirai įvardijo esamas problemas, diskutavo dėl vandens apsaugos juostų ateities.

Ganyti galima iki upės kranto

Praėjusių metų pabaigoje AM skelbė, kad nuo šių metų pradžios bus didinamas minimalus pakrantės apsaugos juostų plotis, keisis jų nustatymo tvarka. Tačiau nors ministro įsakymas pasirašytas – nauja tvarka kol kas negalioja. Vėliau ŽŪM rado sprendimą, kaip bus galima deklaruoti pakrančių apsaugos juostas. Vis dėlto, ūkininkams šiandieną vis dar daugiau klausimų nei atsakymų. Ypač aktyvūs šiuo klausimu ekologinių ūkių šeimininkai, kurie ir taip ūkininkauja tvariau, todėl jie nesupranta, kodėl jiems dar užkraunami papildomi įsipareigojimai saugoti pakrančių juostas.

Kaip šios taisyklės įgyvendinamos Lietuvoje ir mūsų netolimoje kaimyninėje šalyje Latvijoje praktiškai buvo galima įsitikinti Biržų r., Ločerų k.,  kur ilgus metus veikia R. Misevičiaus ekologinės gamybos ūkis. Jis ribojasi su Latvijos pasienio ruožu. Ūkininkas susirinkusiems renginio dalyviams rodė, kad kaimynai latviai kur kas lanksčiau žiūri į vandens apsaugą: pakrantės pritaikytos turizmui, rekreacinei žvejybai, o ir šalia ūkininkaujantys žemdirbiai ne taip griežtai ribojami kaip Lietuvoje. Ekologiškai ne vieną dešimtmetį ūkininkaujantis R. Misevičius stebėjosi, kad jo auginamos avys negali ganytis prie Nemunėlio, o baidare plaukiant Latvijos pusėje matyti visai priešingas vaizdas: ganosi mėsiniai galvijai su laisva prieiga iki pat upės. „Atrodo gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje, bet tvarka visiškai skirtinga. Argi tausojame gamtą visas pakrantes užleisdami krūmais?“, – susirinkusių svečių klausė ekologinio ūkio šeimininkas.

Apie tai, kad mūsų šalies gyvulių augintojams yra leidžiama gyvulius ganyti šalia upelių ir upių, netveriant tvorų, priminė AM atstovai. Algirdas Klimavičius, AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas, sakė, kad galvijai, avys, ožkos gali ganytis upių, upelių pakrantės juostose, ganymo draudimo nėra. „Ūkininkas R. Misevičius negali ganyti Nemunėlio paupyje ne dėl aplinkosaugos, o todėl, kad ten jam žemė nebepriklauso. Ta žemė yra perduota valdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Jei nebūtų įsiterpusi ši žemė, jis galėtų gyvulius ganyti iki upės kranto“, – tikino A. Klimavičius.

Įstrigo teisiniuose ginčuose

Primename, kad Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, patvirtinantį atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. Naujojoje tvarkoje atsisakoma iki šiol galiojusio pakrantės juostos nustatymo vietovėje pagal faktinę situaciją ir pereinama prie fiksuoto dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis.

Minimalus pakrantės apsaugos juostos dydis didinamas iki 5 m. Tokio pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, kūdrų iki 2 ha.

10 m pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie ilgesnių kaip 10 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 10–200 ha, dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas – 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų. Prie 100 km ir ilgesnių upių, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas – 200 ha ir didesnis bus nustatoma 30 m pločio pakrantės apsaugos juosta. Didžiausia – 100 m pakrantės apsaugos juosta nustatoma Kuršių marių rytinei pakrantei.

Tiesa, nors ministro įsakymas galioja, iki šiol nepaskelbti elektroniniai žemėlapiai, žemės savininkai apie naująją tvarką dar neinformuoti. Už duomenų rinkinį, žemėlapių sudarymą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra. Skelbti duomenų neskubama, nes AM dėl šio ministro įsakymo įstrigo teisiniuose ginčuose.

„Aplinkos ministro įsakymas galioja, bet jis nėra įgyvendinimas, nes negalime patvirtinti sudarytų žemėlapių. Turime apie du milijonus žemės savininkų, jiems turėtume išsiųsti informacinius laiškus apie taisyklių pasikeitimą. Tačiau jei teismas nuspręs, kad taisyklės netinkamos, mes būsime veltui išleidę kelis milijonus eurų žemės savininkų informavimui, žemėlapių rengimui. Dėl to laukiame teismo verdikto. Kol kas bet kokios korekcijos neturi prasmės, nes teismas bando išnarplioti sisteminius klausimus“, – kalbėjo A. Klimavičius.

Dabartinė tvarka

Kol AM bylinėjasi teisme, ŽŪM šių metų pavasarį paskelbė, kad 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo metu prie visų pareiškėjų laukuose esančių sureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų (ištiesintų, pailgintų ar pertvarkytų upių ar upių vagų ruožų, skirtų dirvožemio vandens režimui sureguliuoti ir vandens pertekliui iš sausinamų plotų nuleisti) nustatomos 3 metrų pločio pakrančių apsaugos juostos, matuojant nuo šlaito viršutinės briaunos. Nustatyta 3 metrų pločio pakrančių apsaugos juosta reiškia teisingesnį reglamentavimą ūkininkų atžvilgiu – jie šioms juostoms galės skirti aiškiau išskiriamą ir ganėtinai siaurą žemės ūkio naudmenų plotą.

Neranda paaiškinimo

Ši apsaugos juosta kol kas negalioja ekologinių ūkių šeimininkams. Pasak ekologinių ūkių augintojų asociacijos atstovo Sauliaus Daniulio, ūkininkai pavasarinę sėją planavo palikdami vieną metrą nuo melioracijos griovių ar upelių. Jis tikino, kad žemdirbiams daugiausia nerimo kyla dėl ateities, kai įsigalios S. Gentvilo įsakymas, kuris net ir ekologus įpareigos palikti daug platesnes apsaugines juostas prie vandens telkinių.

„Negavome atsakymo iš AM dėl pakrančių apsaugos juostų, kurios taikomos dėl cheminės taršos, kur yra ariamos žemės, naudojami pesticidai, trąšos. Ekologiniuose beariminės žemdirbystės ūkiuose to nėra, kodėl šis reikalavimas mums turėtų galioti, – nesuprato S. Daniulis. – Cheminės medžiagos į melioracijos griovį taršos nepaskleis, todėl kodėl mes negalime sėti ir nepaisyti 3 ir 5 metrų apsaugos juostos? Aplinkosaugininkai tik gūžtelėjo pečiais, pasirašė popierius, supranta, kad logikos nėra, bet argumentuotai paaiškinti, kodėl reikia laikytis šios tvarkos ekologams – negalėjo.“

Pasigedo kompensacinio modelio

ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė taip pat pasigedo aiškaus pagrindimo ko siekiama nauju AM ministro įsakymu, kokį rezultatą ūkininkai pasieks išpildę numatomus reikalavimus. Jos manymu, kiekvienam ūkininkui, kurio žemės naudmenos pateks į saugomas teritorijas turėtų gauti kompensacijas neribotą laiką. Išmokas jie šiandieną gali gauti tik to atveju jeigu dalyvauja Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) priemonėse. „Jeigu ūkininkas šiose priemonėse nedalyvauja – jis nieko ir negaus. Žemės bus įtrauktos į saugotinas teritorijas, bet, mano nuomone, už tai turėtų būti žemės savininkui atlygintina. Juk iš tos teritorijos jis nebegaus pajamų, nebus galima nei sėti javų, daržovių ar sodinti ir veisti sodą, uogakrūmius. Dėl to turėtų būti sukuriamas kompensacinis modelis“, – įsitikinusi dr. E. Karbauskienė.

Savo ruožtu AM atstovas tvirtino, jog pakrantės apsaugos juostose negalima arti žemės, tačiau kitoks žemės naudojimas, tarkime, gyvulių ganymui, pievų šienavimui, yra galimas. Už šiuos plotus mokamos ir ES tiesioginės išmokos. Į pakrantės juostą patenkanti žemė neapmokestinama žemės mokesčiu. Pasak ŽŪR konsultantės dr. E.Karbauskienės, AM siūloma tvarka iš esmės nieko nekeičia gyvulininkystės ūkiams, jiems liks ribojimai tręšti žolinius pasėlius tam, kad būtų gaunamas didesnis derlius.

Bijo sankcijų visam ūkiui

Ūkininkams nemažai kilo klausimų dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų, 4 Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, kai paviršinio vandens telkinių apsaugos juostose pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas. Šiuo metu laikomasi nuostatos, kad tol, kol nėra įteisintos paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos taip, kaip numato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, deklaruojant žemės ūkio naudmenas privalo būti deklaruojamos numatyto dydžio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos prie visų pareiškėjų laukuose esančių nesureguliuotų ir sureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų bei melioracijos griovių.

„Man nesuprantamas noras priversti ūkininkus deklaruoti pagriovius ir juos tvarkyti. De facto, mes juos tvarkome, prižiūrime, bet mes nenorime šio jungo ant savo kaklo, nes Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistas bet kada atvažiavęs gali man pasakyti suradęs arą netvarkyto melioracijos griovio ir man pritaikytų sankciją visam ūkiui dėl GAAB nesilaikymo“, – atvirai kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys, ekologinio ūkio šeimininkas Almantas Liorentas.

Tačiau ŽŪM specialistai patikino, kad už smulkius pažeidimus NMA skirti sankcijos visam ūkiui neturėtų. „Smulkūs pažeidimai eliminuojami. Jei tai netyčinis pažeidimas, baimintis dėl sankcijos visam ūkiui nereikėtų“, – pažymėjo ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausiasis patarėjas Tadas Švilpauskas.

Nenorom mažinami ekologiniai plotai

Renginyje dalyvavęs ŽŪR organizacijos – Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius pastebėjo, kad dalies ekologinių ūkių uogynai ribojasi su vandens telkiniu, todėl deklaruojant apsaugos juostas dalis gamybinių plotų virs negamybiniais. Dėl to ūkininkams to nepageidaujant automatiškai mažės ekologinės gamybos plotai. „Dabar mes apsaugos juostas prižiūrime, šienaujame, bet dėl teisės mažės ir ekologinės gamybos laukai“, – apgailestavo A. Jasinevičius.

Su panašia situacija susidūrė ir kita LEŪA tarybos narė, Kupiškio krašto ūkininkė Kristina Kazlauskaitė. Jos visas ūkis – ekologinis. Moteris sako šiemet sąžiningai deklaravusi apsaugos juostas, juose auga daugiametės žolės, tačiau jų ūkininkė pašarams naudoti negali, nes tai – paralelinė produkcija (tos pačios rūšies produkcija, ekologiška ar neekologiška (įprastinė), gaminama ūkyje ar įmonėje), o už jos naudojimą ekologiškame ūkyje – „Ekoagros“ taiko sankciją. Nors ŽŪM specialistai kalbėjo, kad tai yra spraga, kurią būtina taisyti. Specialistai aiškino, kad tokia produkcija yra nekontroliuojama, todėl negali būti sertifikuota kaip ekologiška. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis šį klausimą žadėjo aptarti su VšĮ „Ekoagros“.

Nemunėliu plaukęs A. Klimavičius atkreipė dėmesį, kad Latvijos pusėje pastebėta daugiau palankių buveinių tilvikiniams paukščiams. „Latvijos pusėje matėsi labai intensyviai galvijų ištryptų pakrančių, kai kur jau buvo prasidėjusi erozija. Iš kitos pusės, tokiose sutryptose dumblinose vietose palankios sąlygos veistis tilvikiniams paukščiams. Lietuvoje tokių vietų labai trūksta, nes prie upelių pagrinde auginami javai, pievų ir gyvulių trūksta“, – pastebėjimais po plaukimo baidarėmis dalijosi AM atstovas.

Jis taip pat priminė, kad išlaikyti apsaugos juostas prie vandens telkinių būtina. Tai įrodo ir moksliniai tyrimai, esą prie vandens telkinių auganti augmenija gali atlikti buferinį vaidmenį saugant, kad nuo dirbamų laukų į vandenį nepatektų įvairūs nešmenys, sedimentai. Taip pat šios juostos apsaugo mikrofloros ir faunos buveines.

Ūkininkų organizacijos, kartu su ŽŪR, planuoja ateityje rengti daugiau diskusijų dėl vandens apsaugos juostų ir būsimo tvarkos įgyvendinimo.