Seimui nesutikus griežtinti nealkoholinių gėrimų prekybos ir reklamos, kai kurie parlamentarai sako, jog būtina diskutuoti dėl jų poveikio nepilnamečiams ir galbūt ateityje uždrausti jiems pardavinėti tokius gėrimus. 

Seimas šią savaitę atmetė parlamentinės Peticijų komisijos siūlymą Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti daugiau apribojimų nealkoholinių gėrimų bei alkoholio pakaitalų prieinamumui.  

Peticijų komisijos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis Seime tvirtino, kad kai kuriuose nealkoholiniuose gėrimuose alkoholio yra 1 laipsnis ir tai nėra niekaip pažymėta etiketėse. 

„Turime žinoti, kuo girdome savo vaikus. (...) Diskusijos reikalingos tam, kad tėvai žinotų, kad kai kurie nealkoholiniai gėrimai turi alkoholio“, – Seimo posėdyje teigė jis.

„Galbūt vietoje gėrimo, kuris vadinasi nealkoholiniu, bet jame yra alkoholio, pasirinktume kitą gėrimą“, – pridūrė E. Pupinis.

E. Pupinis taip pat pabrėžė, kad kai kuriose Skandinavijos šalyse draudžiama pardavinėti nealkoholinį alų su tuo pačiu prekės ženklu, kaip ir alkoholinis. 

„Kai kuriose šalyse yra privaloma žymėti ant etiketės, kiek yra realiai alkoholio viename ar kitame taip vadinamame nealkoholiniame gėrime. (...) Kai kurios šalys ir toliau nuėjo, kad vis dėlto į nealkoholinį alų, kuriuo galima pratinti vaikus prie skonio ir kvapo, leidžia reklamuoti be to tikro alaus prekės ženklo“, – aiškino E. Pupinis. 

Darbo partijai priklausanti Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pareiškė, kad šios diskusijos yra pradžia Seime ieškant sprendimo dėl tokių gėrimų pardavimo nepilnamečiams uždraudimo.  

„Jis ateityje leis diskutuoti dėl tokio įstatymo reguliavimo. Iš tikrųjų, kai yra kalbama apie nealkoholinius gėrimus ir tais pačiais brend'ais, apie tuos pačius pavadinimus, kaip alkoholinių gėrimų, kalbame čia ne apie kažką kita, o apie įpročių formavimą. Kada vaikai visiškai nevaržomai gali įsigyti vadinamuosius nealkoholinius gėrimus, kaip alų, sidrą, vyną ir taip toliau, mano supratimu, tai formuoja jiems netinkamus įpročius“, – pareiškė I. Kačinskaitė-Urbonienė. 

Tuo metu Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas abejojo, ar „draudžiant, baudžiant, paslepiant galima išauklėti naują žmonių kartą“. 

„Tai yra visiškai klaidinga, nevaisinga taktika (...) Jeigu kalbėtume apie aštuonmečius, dešimtmečius... Dabar kalbame apie devyniolikmečius, kurie negalėtų atsigerti nealkoholinio alaus. Tai yra absurdas“, – tvirtino jis. 

Liberalas Andrius Bagdonas siūlė draudimų politiką užbaigti ir ieškoti sprendimų, kaip iš esmės spręsti klausimą dėl alkoholio vartojimo. Jis piktinosi, kad Seimas, skirtingai negu aplinkinės valstybės, uždraudė prekybą vaikišku šampanu. 

Sveikatos apsaugos ministerija, pasak E. Pupinio, sutinka, kad nealkoholinių gėrimų draudimas nepilnamečiams „galbūt nagrinėtinas klausimas“ ir, be kita ko, siekia apriboti jų rinkodarą.  

Ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė BNS nurodė, kad jokių užmojų dėl nealkoholinių gėrimų prekybos varžymų ministerija kol kas neturi. 

„Šiai dienai nėra planuojama jokių pokyčių dėl nealkoholinių gėrimų rinkodaros reglamentavimo ir Sveikatos apsaugos ministerijoje tokių iniciatyvų nėra“, – atsakyme BNS teigė ji.  

„Visgi, nors tokių iniciatyvų iš ministerijos pusės nėra, ministerija, kaip ir Narkotikų ir tabako kontrolės departamentas, teikė teigiamą nuomonę Peticijų komisijai (...) dėl gėrimų, kuriuose alkoholio koncentracija yra ne daugiau kaip 0,5 proc. tūrio (nealkoholinio alaus, vyno, sidro ir panašių), prekybos ir reklamos reglamentavimo pakeitimo, siekiant apsaugoti vaikus ir jaunus asmenis“, – pridūrė ministerijos atstovė.

Dabar alkoholiniais gėrimais laikomi tik gėrimai, kur etilo alkoholio yra daugiau negu 1,2 laipsnio, o alaus – virš 0,5 laipsnio.  

Nustatyti griežtesnius ribojimus siūlė į Peticijų komisiją kreipęsis šalies pilietis. Jo idėjai komisija pritarė, todėl dėl jo balsavo Seimas – jis gali įpareigoti komisiją, parlamentinį komitetą ar ministeriją parengti pataisas arba atmesti komisijos siūlymą. 

Šįkart peticija siūlyta apriboti nealkoholinių gėrimų prekybą ir reklamą, kad vaikai ir jaunuoliai iki 20 metų negalėtų jų įsigyti ir vartoti.