Baigdamas darbą, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis registravo siūlymą kailinės žvėrininkystės verslo draudimą atidėti beveik dešimtmečiui.

Pagal jo parengtą ir registruotą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, minėtas draudimas įsigaliotų 2033 metų sausio 1 dieną.

Be to, siūloma, kad kompensacijos būtų mokamos ne tik už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą, bet ir už statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą, atliekų sutvarkymą.

V. Pranckietis siūlo iš įstatymo išbraukti kriterijus, kaip uždraustam verslui būtų nustatomas kompensacijos dydis. Anot projekto, tvarką ir dydžius nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Liberalo iniciatyvą parėmė beveik dvi dešimtys įvairių Seimo frakcijų atstovai.

„Ši žemės ūkio veiklos šaka kuria didelę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, kadangi Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų apyvarta siekia apie 40 mln. eurų kasmet. Kailinės žvėrininkystės verslas prisideda prie teigiamo Lietuvos užsienio prekybos balanso, o Žemės ūkio ministerijos užsakymu konsultantui „Smart Continent LT“ atliktus verslo uždraudimo kompensacijų dydžio skaičiavimus, nustatyta, kad kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo kompensacijų preliminari suma – 56,85 mln. eurai“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Be to, anot iniciatoriaus, Europos Sąjungos (ES) lygiu nėra priimta sprendimų, įpareigojančių valstybes nares uždaryti kailinės žvėrininkystės verslus.

„Kailinės žvėrininkystės verslų uždarymas turėtų vykti tada, kai bus priimti atitinkami sprendimai ES lygmeniu. Tokiu atveju ir kompensacijų mechanizmui būtų galima panaudoti ES lėšas“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Jame pabrėžiama, kad Lietuvos žvėrininkystės ūkiai yra tarp geriausių ir daugiausiai kailių išauginančių pasaulyje, jų produkcija sudaro apie 7 proc. visos Europos ir apie 3 proc. pasaulinės kailių rinkos.

Pagal Seimo priimtas įstatymo pataisas, kailinių žvėrelių verslo draudimas turi įsigalioti nuo 2027-ųjų, o 2024–2026 metais – pereinamuoju laikotarpiu – verslininkai gali uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka yra trys eurai už gyvūną, antrais – du eurai, o paskutiniais metais – vienas euras. Verslininkai anks2iau skundėsi, kad išmokos per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.

Pataisos priimtos siekiant netoleruojant žiauraus elgesio su gyvūnais. 

Tuomet Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.