Rudenį į didmiesčius grįžtantys studentai jau užpildė darbo vietas baruose, restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose, tačiau kol kas jiems sunkiau įsidarbinti kurjeriais, teigia šio verslo atstovai.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus tikina, kad dirba apie pusė visų studentų, nes jiems reikia pajamų pragyvenimui. Jis pabrėžia, kad darbas didina krūvį, dėl to gali prastėti studijų rezultatai.

Studentai dirba maitinimo įstaigose, pasilinksminimo vietose

„Charlie Pizza“, „Katpedėlę“, „La Crepe“, „Sugamour“ ir kitus restoranus bei kavines valdančios „Amber Food“ grupės vadovas Gediminas Balnis sakė, kad rugsėjį maitinimo sektoriuje kasmet įsidarbina daug studentų.

„Visąlaik suaktyvėja maždaug nuo rugsėjo 15 dienos. Tokių darbuotojų įdarbiname daug, šimtais, nes sudarome galimybes dirbti lanksčiai: vakarais ir savaitgaliais ar vien savaitgaliais. Įvairūs grafikai sudaromi“, – BNS teigė G. Balnis.

Barus ir kitas naktinio pasilinksminimo vietas vienijančios Naktinės ekonomikos asociacijos prezidentas Raimondas Panka taip pat sako, kad rudenį grįžę studentai užpildo vasarą atsilaisvinusias darbo vietas.

Jo teigimu, studentai aktyviai darbinasi baruose ir klubuose, darbdaviams siūlosi patys. Pasak jo, palyginti su vasara, rudenį naktinio pasibuvimo vietose dirba apie 30 proc. daugiau žmonių.

„Gyvenimo aprašymų gauname daug daugiau, nei, pavyzdžiui, vasaros viduryje. Smagu, kad patys studentai išmoko save skelbti, pavyzdžiui, feisbuke yra barų grupės, kuriose jie siūlosi. Tada daug lengviau darbdaviams greitai susisiekti“, – BNS teigė R. Panka.

Pasak G. Balnio, studentai padeda visiškai užpildyti laisvas darbo vietas ir jose įprastai lieka maždaug kelerius metus.

Pašnekovų teigimu, studentai maitinimo įstaigose darbinasi padavėjais, barmenais, vyresniaisiais barmenais, jų padėjėjais, vidutiniškai jie uždirba 5,5–6 eurus už valandą, o per mėnesį dirba apie 150 valandų.

Pradedantiesiems siūlomas minimalus atlyginimas, kuris auga gavus aukštesnes pareigas.

Kurjeriais įsidarbino mažiau

Nors kurjerių darbas maisto išvežiojimo platformose studentams patrauklus dėl laisvų ir lengvai prie studijų derinamų darbo sąlygų, Kurjerių asociacijos atstovas Linas Mazgeika BNS teigė, kad rugsėjį studentų kurjerių antplūdžio nėra.

Jo teigimu, norintys vežioti maistą turi laukti eilėje, ilgai tvarkytis dokumentus.

„Kad pradėtų dirbti, užtrunka, kartais reikia laukti eilėje ir ne vieną mėnesį. Seniau studentai rinkdavosi šitą darbą, nes juos vilioja pati darbo forma, laisvas darbo grafikas, lengva suderinti su studijomis. Bet šiemet dar nepastebėjau, kad būtų daugiau naujų žmonių“, – BNS sakė L. Mazgeika.

Pasak jo, tikėtina, jog daugiau studentų kurjeriais pradės dirbti spalį, lapkritį: „Būna labai įvairiai, vienus priima greičiau, kitiems tenka laukti. Kai kurie laukia ne vieną mėnesį.“

Vis dėlto, L. Mazgeika pabrėžė, kad kurjerių darbas nėra finansiškai saugus, maisto platformos mažina atlygį kurjeriams.

„Jos priima (...) labai daug žmonių, ir migrantų, ir vietinių, jie gali mažinti mokamus tarifus darbuotojams. O tarifai dinamiški, nėra fiksuoto darbo užmokesčio. Tai kelia problemą dėl pajamų saugumo“, – sakė L. Mazgeika.

Studentų dirba daug, nes jiems būtinos pajamos

Lietuvos studentų sąjungos prezidento P. Vaitiekaus teigimu, kasmet stebima ta pati problema – pradėjus dirbti, išauga bendras krūvis, o studentai įsidarbina su studijomis nesusijusiose darbovietėse.

„Ypač kalbant apie pirmakursius dažnai matome, kad jie renkasi paslaugų sektorių arba tokį darbą, kuris toli gražu nesusijęs su studijomis. Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į tai, kad pačios studijos iš esmės apie 40 valandų per savaitę, krūvis susidaro iš tikrųjų gana didelis“, – BNS teigė P. Vaitiekus.

„Tyrimai rodo, kad jei studentas ir mokosi, ir dirba, dažniausiai nukenčia tikrai ne darbas, o pačios studijos, nes studentui reikia išsilaikyti, gauti pajamas“, – kalbėjo jis.

P. Vaitiekaus teigimu, Lietuvoje dirba maždaug kas antras studentas, o kas maždaug kas ketvirtas – tam, kad galėtų studijuoti: „Studentų dirba labai daug.“

Jis kalbėjo, kad apie 48 proc. studento finansų sudaro artimųjų parama, 47 proc. – darbo pajamos, likę 5 proc. – valstybės paskatos.

Lietuvoje – 3,2 tūkst. bedarbių studentų

Užimtumo tarnybos duomenimis, prasidedant rugsėjui studentai sudarė 2 proc. visų registruotų bedarbių (3,2 tūkst. iš 160,6 tūkst.). Panašiai tiek jų būna kasmet.

Darbo pasiūlymų studentams per mėnesį pasiūloma apie 2 tūkst. – 13 proc. iš visų tarnyboje skelbiamų darbo vietų. Dažniausiais studentus gali įdarbinti prekybininkai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo įmonės.

Dažniausiai studentams siūloma dirbti valytojais, padavėjais, pardavėjais, virėjais, pagalbiniais darbininkais, pardavėjais kasininkais, apsaugos darbuotojais, degalinės operatoriais, barmenais, sandėlininkais.

Studentams Užimtumo tarnybos klientai vidutiniškai siūlo 1,3 tūkst. eurų (iki mokesčių) mėnesinį darbo užmokestį.