Birželio 6 d. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) organizavo renginį „Inovacijų įtaka skatinant socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę kaimo plėtrą“, kuris vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute (LAMMC ŽI).

Renginio tikslas – skatinti bendruomeniškumą ir keitimąsi gerąja patirtimi bei taikyti inovacijas bendruomenėse, prisidedant prie žemės ūkio kultūros puoselėjimo ir tradicijų išsaugojimo bei informacijos sklaidos.

Būtina dalintis pasiektais rezultatais

„Šiandien daug kalbame apie inovacijas, ir ne tik kalbame, bet ir įgyvendiname įvairius projektus ir veiklas, kurios skatina socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę kaimo plėtrą. Ypač svarbu skatinti bendruomeniškumą plačiąja prasme, kuris prisidėtų prie žemės ūkio kultūros puoselėjimo ir tradicijų išsaugojimo, skatinti bendradarbiavimą bei informacijos sklaidą, keitimąsi gerąja patirtimi tarp mokslo ir mokymo institucijų ir žemdirbių savivaldos organizacijų bei kaimo bendruomenių. Mums, kaip renginio organizatoriams, svarbi ir renginio vieta, todėl pasirinkome Akademiją, kurioje dar 1956 metais buvo įkurtas Lietuvos žemdirbystės institutas (dabar – LAMMC ŽI). ŽŪR organizacijoms ir jų nariams yra aktualu pasidalinti mintimis, pasikeisti patirtimis ir susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais bei susipažinti, kaip inovacijos prisideda prie visuomenės reikmių tenkinimo, kaip kuria, kaupia ir skleidžia naujas mokslo žinias tvarių žemės, miškų ir aplinkos išteklių pažinimui, jų konkurencingam vystymui ir naudojimui. Svarbu ir tai, kad galime ne tik išklausyti pranešimų, bet ir sudalyvauti diskusijose bei edukacijose, kurių metu įtraukiai susipažįstame su žemdirbystės tradicijomis ir inovacijomis“, – sakė ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.

Mokslas visuomenei

Renginyje buvo kalbama apie inovacijų įtaką, skatinant socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę kaimo plėtrą, vyko edukacinės veiklos, kuriose dalyviai susipažino su žemdirbystės tradicijomis ir šiandien taikomomis inovacijomis, tausojančiomis dirvožemį. Vyko ir edukacinė programa selekciniuose laukuose ir laboratorijoje.

Dr. Antanas Ronis, LAMMC direktoriaus pavaduotojas Žemdirbystės instituto veiklai pristatė LAMMC svarbiausias veiklos sritis nukreiptas į mokslinius tyrimus, žemdirbių ir kaimo bendruomenių švietimą apie tvarų ūkininkavimą ir maisto kelią nuo lauko iki stalo. „Kaip mūsų atliekamas darbas pasiekia visuomenę? Mes organizuojame lauko dienas, rengiame įvairius projektus, juos viešiname. Taip pat pas mus atvyksta studentai, mokiniai, darželinukai pamatyti kaip atrodo mūsų mokslininkai ir ką jie dirba“, – apie glaudų ryšį su visuomene pasakojo dr. A. Ronis.

Dirvožemio apsaugos direktyva – jau pakeliui

LAMMC ŽI mokslininkė dr. Žydrė Kadžiulienė renginyje kalbėjo apie tvaraus žemės ūkio svarbą. Šiuo metu yra rengiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo, nes dirvožemiai visoje ES degraduoja. Direktyva dar nėra patvirtinta, tačiau kai jai ES politiką formuojančios institucijos uždegs žalią šviesą, kiekviena ES narė turės prisiimti naujus įsipareigojimus ir stebėseną.

Dr. Ž. Kadžiulienė pabrėžė, kad dirvožemis yra gyvybiškai svarbus, ribotas, neatsinaujinantis ir nepakeičiamas išteklius. Geros būklės dirvožemis yra esminis mūsų ekonomikos, visuomenės ir aplinkos pagrindas, nes jis gamina maistą, didina mūsų atsparumą klimato kaitai, ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, sausroms bei potvyniams ir prisideda prie mūsų gerovės. Geros būklės dirvožemyje kaupiasi anglies dioksidas, jis turi daugiau pajėgumų absorbuoti, kaupti ir filtruoti vandenį ir teikti gyvybiškai svarbias paslaugas, pavyzdžiui, saugų bei vertingą maistą ir biomasę ne maisto bioekonomikos sektoriams. Taip pat dirvožemis palaiko biologinę įvairovę ir yra didžiausia anglies saugykla žemėje. Anglis gali padėti pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Iš mokslinių duomenų matyti, kad apie 60–70 % ES dirvožemio šiuo metu nėra geros būklės. Ši situacija ir toliau prastėja – pastaruosius 10–15 metų vyrauja blogėjančios dirvožemio sveikatos tendencijos. Lietuvoje apie 30 % dirvožemių yra prastos būklės.

„Džiaugiuosi, kad turėjome galimybę prisijungti prie Europos Horizon2020 programos „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL). Mokslininkai iš 24 šalių susibūrė dėl svarbaus tikslo – pasiūlyti sprendimus žemės ūkyje naudojamų dirvožemių sveikai būklei užtikrinti. Būtina pagerinti supratimą apie žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymą, prisitaikant prie klimato kaitos, užtikrinant maisto saugą, ekosistemų paslaugas, vykdant švietimą dirvožemio tvarumo klausimais“, – teigė projekto EJP SOIL koordinatorė Lietuvoje dr. Žydrė Kadžiulienė.“

Pasak jos, itin daug dėmesio skiriama anglies sekvestracijai, dirvožemio sveikatos stebėsenai ir tvariam dirvožemio valdymui. Mokslininkė buvo įsitikinusi, kad šie trys kertiniai dalykai gali padėti pagerinti Lietuvos ir pasaulio dirvožemių būklę.

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas renginyje kalbėjo, kad minėtas projektas yra kelrodė dirvožemio sveikatos valdymui. Anot jo, dirvožemio sveikatą atkurianti praktika – tai ne tik atitinkama technologija, bet ir politiniai sprendimai, mokslininkų siūlymai ir tik suprasdami, kad dirvožemis yra gyvoji erdvė, kurioje egzistuoja milijardai mikroorganizmų, ir pripažindami visų gyvų būtybių tarpusavio ryšį, galėsime atkurti dirvožemio sveikatą.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis diskusijoje su mokslininkais akcentavo sėjomainos svarbą ir džiaugėsi, kad vis daugiau ūkininkų supranta jos reikšmę: „anksčiau, mūsų seneliams ir proseneliams, nekildavo klausimų ir jie žinojo, kad sėjomaina užima svarbią vietą ūkininkaujant. Dabar ūkininkams mokama papildoma parama, kad jie įvestų sėjomainą savo laukuose.“ Jam antrino ir dr. Ž. Kadžiulienė primindama JAV ūkininkavimo praktiką, kai ūkininkai buvo įpratę auginti vien monokultūras, o tai smarkiai prisidėjo prie dirvožemio degradacijos.

Edukacija selekciniuose laukuose ir laboratorijoje

LAMMC mokslininkai susirinkusius renginio „Inovacijų įtaka skatinant socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę kaimo plėtrą“ dalyvius palydėjo į mokslininkų bandomuosius laukus, kurie užima net 43 ha. Mokslininkai rodė auginamas veisles, pasakojo apie selekcijos darbo specifiką ir įvairių augalų reikšmę žemės ūkyje. Per pastaruosius 5 metus užregistruotos naujos 27 augalų veislės: 15 javų veislių (žieminiai ir vasariniai kviečiai, avižos, miežiai), 5 pupiniai augalai (žirniai, siauralapiai lubinai) ir 6 migliniai ir pupiniai žoliniai augalai (margoji liucerna, sėjamasis esparcetas, nendrinis eraičinas, paprastoji smilga, beginklė dirsė, daugiametė svidrė).

Pagrindinė LAMMC ŽI selekcijos kryptis orientuojama į žieminių kviečių auginimą. Apie ją daugiau kalbėjo dr. Vytautas Ruzgas. Jis pabrėžė, kad selekcininkai deda visas pastangas, kad ūkininkai galėtų sėti aukščiausios kokybės ir geriausių savybių veisles tam, kad pasaulyje nepritrūktų aukščiausios kokybės grūdų. Ūkininkai laukuose mokslininkui turėjo ir nemažai klausimų, vienas jų – kaip dr. V. Ruzgas vertina daugiamečius javus. Mokslininkas nedaugžodžiavo: „jei tokie javai būtų derlingi – svajonė. Tačiau su laiku krenta jų derlingumas, laukai skursta, todėl selekcininkai toliau dirba šia kryptimi, kad būtų sukurti produktyvūs daugiamečiai javai.“

LAMMC ŽI Žolių selekcijos skyriaus dr. Vaclovas Stukonis pademonstravo selekciniuose laukeliuose augančius miglinius ir pupinius augalus, taip iš arti buvo galima pamatyti kraštovaizdžio formavimui tinkamus augalus ir susipažinti su jų veislių įvairove.

Mokslininkas tikino sulaukiantis nemažai gyvulių augintojų klausimų, kokie žolynai labiausiai tinkamai auginant arklius, ožkas, avis ir pan. „Ožkų augintojai mūsų klausia, kur būtų galima gauti kulkšnės sėklų, nes kitus pupinius augalus ožkos nuėda ir jie praktiškai neatauga“, – tikino dr. V. Stukonis.

Kai kurias Lietuvoje sukurtas veisles, pavyzdžiui, ‚Elena DS ‘, daugina net selekcininkai iš JAV. „Keturios Lietuvoje išveistos veislės jau sėkmingai dauginamos užsienyje. Mums, turintiems gana mažą biudžetą, yra tikrai didelis pasiekimas“, – džiaugėsi pasiektais rezultatais mokslininkas.

Renginio dalyviai apsilankė ir laboratorijoje, kur atliekami dirvožemio ir durpių tyrimai, vandens tyrimai, žolinių pašarų ir vegetatyvinės augalų masės tyrimai (siloso ir biomasės), įvairių pašarų tyrimai (išspaudos, granuliuoti ir kombinuoti pašarai), grūdų, miltų kokybės tyrimai, techninių augalų tyrimai (rapsų, bulvių, cukrinių runkelių, topinambų), energetinių augalų arba įvairaus biokuro tyrimai, biodujų gamybos šalutinių produktų (atliekų) tyrimai, mėšlo, srutų ir įvairių trąšai naudojamų substratų tyrimai, daržovių, vaisių, sulčių, tyrės tyrimai.