Šių metų žiema palanki miškams, sodų augalams ir visam žemės ūkiui. Mokslininkas sako, kad žiemą svarbu, jog šalčiai ateitų kartu su sniegu, kuris apklotų augalus. Sodininkų atstovas teigia, kad šaltą žiemą žūsta įvairūs kenkėjai, miškų urėdijos specialistas tikina, kad ši žiema – puiki. 

„Įvyko tai, kas galėjo geriausiai įvykti“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Lekas. 

„Labai neblogas scenarijus gavosi to šalčio, kas liečia žemės ūkį: pašalo, o tada užsnigo. Jeigu prognozės išsipildys, kad iki 20 laipsnių bus, tai čia viskas tvarkoj – žemė užklota, tas vienas centimetras neblogai sulaiko, o jeigu penki centimetrai,  tai apačioj bus aukštesnė ženkliai temperatūra, plius žemė šilta, nebuvo įšalus“, – aiškino V. Lekas. 

Anot jo, gamtai sunkiau buvo nebent rudenį – nebuvo saulės, augalai naudojo sukauptą energiją. Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad žiemą ūkininkai visada patiria šiek tiek nuostolių, tai – normalu.

„Daugiau tas rudens laikotarpis nulemia, nes gruodžio mėnesį, kiek žinau, buvo mažiausiai saulės per visus stebėjimo laikotarpius. Pas mus tas oras įprastai cepelininis, kaip juokaujam, būna, tai mažai saulės, reiškia, augalai vegetavo, energiją naudojo. (...) Bus kažkokių nuostolių, bet taip visada žiemą būna“, – kalbėjo mokslininkas. 

Lietuvos sodų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Ravinis teigė, kad šalta žiema lietuviškiems augalams yra reikalinga – jos metu žūsta kenkėjai, vasarą nebūna jų pertekliaus.

„Tas atšalimas, jis reikalingas, kadangi mes turim metų laikus, tai mums tos žiemos reikia, kad subalansuotų visus tuos, kas išgyvena, nes jeigu būna šiltos žiemos, jos palieka tų vabaliukų nereikalingų. Ir uodų daugėja, ir amarų, ir visokių kandančių musyčių, nes paukščiai nesusitvarko“, – BNS sakė J. Ravinis.

Anot jo, Lietuvos sodų augalai prie žiemų įpratę, sunerimti reikėtų nebent tiems, kurie augina egzotiškesnius, šiltesnio klimato augalus.

„Lietuviški augalai pripratę, jie nebijo – obelys, eglės, pušys. Tie, kurie egzotiškesnių augalų prisisodina, – kai kurios gėlės – jas reikia persodint, iškasti su šaknimis žiemai. Rožės visokios skiepytos, jas reikia pasaugot“, – aiškino J. Ravinis. 

Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas sako, kad, pavyzdžiui, erkės žiemoja miško paklotėje, todėl šalčiai jų smarkiai nesumažins. Kita vertus, anot jo, ši žiema – puiki: miško augalai prie šalčių įpratę, o blogai būtų nebent tada, jei orai itin svyruotų ir ant sniego susidarytų ledo sluoksnis – miško gyvūnams taptų sunkiau išsimaitinti.

„Miškams didelės įtakos tas šalčio kritimas nepadaro, nes tai yra labai įprastas reiškinys. Medžių atsparumo tikrai nesumažins, nepaveiks. Dėl erkių, jos irgi žiemoja paklotėje, tai tokie šalčiai jei ir kažkiek sumažins, tai nebus kažkoks žymus pokytis“, – BNS sakė M. Ivanauskas.

„Kai būna storas sniego sluoksnis ir jis viršuj apledėja, tai tada baisiausia gyvūnams, bet dabar to nėra, viskas puikiai, gali jie maitintis“, – pridūrė jis.