Kol Baltarusijoje degantys miškai lemia, jog dalyje Lietuvos laikosi smogas ir jaučiamas degėsių kvapas, Kėdainiuose šį smogą papildo dar ir šiomis dienomis vėl stovintis mazuto tvaikas. Atsakingų institucijų neveiksnumas varo į neviltį gyventojus. Tuo tarpu rajono valdžiai, išrinktai ginti ir atstovauti rajono gyventojų interesams, tokios bėdos – nė motais. Kol kai kurie žmonės kalba, kad yra priversti bandyti parduoti savo namus Kėdainiuose ir dairytis į kitus miestus, kur ne taip dvokia, o kiti dėl blogų kapų dar bando teikti skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, savivaldybė realiai šios problemos taip ir nesprendžia. Gyventojams smarkiau pradėjus bruzdėti, pagrūmoja verslininkams, kurių valdomos įmonės tuos blogus kvapus galimai skleidžia, paimituoja problemos sprendimą ir vėl toliau sėdi – juk „viskas pagal įstatymą, juk nieko negalima padaryti.“ Tuo tarpu mokslininkai, tyrinėjantys smarvės problemą, jau seniai trimituoja pavojų – atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinė ore tvyranti smarvė tiesiogiai siejasi su depresija ir kitomis psichologinėmis problemomis.

Nagrinėja devynis skundus

Vasaros pabaigoje NVSC nagrinėjo net devynis Kėdainių krašto gyventojų skundus dėl blogų kvapų. Skundai buvo pateikti dėl AB „Lifosa“, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir UAB „Kėdainių vandenys“ įmonių skleidžiamų kvapų Kėdainių mieste.

Vyko trečiasis kvapų kontrolės etapas – tiksliniuose taršos šaltiniuose organizuotas oro mėginių paėmimas kvapo emisijos rodikliams nustatyti. Kokie šių tyrimų rezultatai, NVSC dar nepraneša.

Gyventojai ir toliau skundžiasi sieros ir mazuto kvapais

Ir nors vasara ėjo ir praėjo, o gyventojų skundai tebėra nagrinėjami, tai nieko nepakeitė – atėjus rudeniui smarvė Kėdainiuose tvyro ir toliau. Rugsėjo 7–9 dienomis redakcija sulaukė ir vėl ne vieno gyventojų skundo ir klausimų, kas gi vėl mieste smirda.

„Net iš miegų pabundu nuo gerklės graužimo, o šiandien net spaudimas nukrito. Baisu darosi“, – socialiniame tinkle rašo kraštietė Marija.

„Paobelio kaime sieros kvapas ištisai, ir ne tik“, – guodėsi ir Jolita.

„Kėdainiuose su kvapais yra tragedija, vienu metu klaikiai smirda ir valymo įrenginiai, tada srutų kvapas nuo Josvainių agrofirmos, mazutas, ir siera, ir dar velnias žino kas, bet gali būti tikras, kad visada kažkokia smarvė bus“, – antrino Rokas.

„Kai ilgą laiką nebūni mieste ir po kelių mėnesių įvažiuoji ne į miestą, o tiesiai į kanalizaciją. Taip pat ir svečiai iš kito miesto, kai atvažiuoja, klausia, kodėl taip kanalizacija smirda pas jus“, – sakė Virginija.

Moksliniai tyrimai rodo, kad oro teršalų poveikis gali sukelti depresiją, nerimą, psichozes ir galbūt net neurokognityvinius sutrikimus, pavyzdžiui, demenciją

Kiti skambinusieji sakė, kad šiomis dienomis praktiškai visą parą tiesiog nepakeliamai dvokia mazutu senamiestyje ir miesto centre. Dvokia taip, kad graužia ir gerklę, ir akis.

„Ir norite pasakyti, kad tai nekenkia sveikatai?“ – stebėjosi Margarita.

Gyventojai guodėsi, kad nemalonus kvapas laikosi ne tik miesto centre, bet ir Rasos gatvėje, Paobelio kaime bei kitose miesto vietose.

Situacija tiek kritinė, kad kai kurie kraštiečiai viešai prabilo apie tai, kad smarvė gali tapti priežastimi tiesiog išsikraustyti gyventi kitur.

Padidėjo ir kietųjų dalelių koncentracija

Tiesa, gyventojai, kurie skundžiasi perštinčia gerkle, veikiausiai tokius potyrius jaučia ir dėl padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore.

„Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija visoje Lietuvoje (įskaitant ir Kėdainius) yra glaudžiai siejama su Baltarusijoje kilusiu miškų ir durpynų gaisru, dėl stipraus ir gūsingo pietryčių vėjo.

Šiandien Kėdainiuose pirmoje dienos pusėje kietųjų dalelių koncentracija buvo stabili, o antroje dienos pusėje, sustiprėjus vėjui ir suintensyvėjus eismui, fiksuojama padidėjusi KD10 vidutinė paros norma viršija ribines vertes.

Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis išlieka panašios: vengti intensyvios fizinės veiklos, likti atokiau nuo matomų taršos šaltinių (pvz., judrių gatvių, kurios sukelia dulkes), drėgnu būdu valyti patalpas, vengti vėdinti patalpas, siekiant mažinti teršalų patekimą į vidų.

Taip pat labai svarbu stebėti savo sveikatos būklę ir, prastai pasijutus, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Kietosios dalelės labiausiai gali paveikti rizikos grupės asmenis – vyresnio amžiaus, sergančius lėtinėmis ligomis, kūdikius, vaikus bei nėščiąsias“, – sakė Kėdainių visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Agnė Ruzgutė.

Mokslininkai nustatė, kad smarvė lemia suprastėjusią psichologinę sveikatą

Kalbant apie oro taršą, ilgą laiką buvo nagrinėjamas tiesioginis oro taršos poveikis žmonių fizinei sveikatai. Tačiau tik visai neseniai buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad smarvė būna ir tada, kai faktiškai oro tarša nefiksuojama.

Vadinasi, fizinei žmonių sveikatai poveikio gal ir nėra, tačiau smarvė, kaip nemalonus, nors ir subjektyvus aspektas, labai sutrikdo gyventojų psichologinę sveikatą.

„Oro užterštumas taip pat veikia ir emocinę sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad oro teršalų poveikis gali sukelti depresiją, nerimą, psichozes ir galbūt net neurokognityvinius sutrikimus, pavyzdžiui, demenciją“, – sako A. Ruzgutė.

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų Mohamedo A. Eltarkawe ir Shelly L. Miller 2018 metais atliktoje mokslinėje studijoje buvo nustatyta, kad kvapų tarša yra vienas svarbiausių tirtos Šiaurės Denverio bendruomenės prioritetas.

Nustatyta, kad 45 metų ir jaunesni tyrimo dalyviai dažniau nei įprastai susidūrė su depresija, jautėsi liūdni ar jautė bejėgiškumo jausmą, tiesiogiai susijusį su ore nuolat tvyrančia smarve.

Kai kurie tyrimai parodė, kad nemalonus kvapas turi labai daug įtakos gyventojų nuotaikai, gebėjimui sutelkti dėmesį.

Tyrimas taip pat nustatė, kad tais mėnesiais, kai nemalonaus kvapo ore būna mažiau, išauga žmonių pasitenkinimas gyvenimu.

2021 metais pasirodęs mokslinis straipsnis, kuriame buvo nagrinėjamas nemalonių kvapų poveikis piliečiams, atskleidė, kad nemalonaus kvapo apsuptoje aplinkoje gyvenantys žmonės patiria gerokai daugiau streso dėl to, kad jų laisvalaikio veiklos tampa apribotos – dėl tvyrančios smarvės žmonės vengia išeiti į kiemą, pasivaikščioti, socializuotis. Ypatingai didelė to svarba stebėta pandemijos laiku, kai buvo būtina vėdinti patalpas, siekiant sumažinti užsikrėtimo tikimybę, tačiau dėl ore tvyrančios smarvės gyventojai to daryti tiesiog nenorėjo.