Ant prekystalių jau rikiuojamas šiųmetis derlius. Šviežių vaisių ir daržovių – nors vežimu vežk, bet kainos – ne kiekvienam pagal kišenę. Augintojai teigia, kad metai nebuvo lengvi – šaltas pavasaris, ilgai užsitęsusios vasarinės liūtys, o po to buvusi didžiulė kaitra kai kur stipriai sumažino derlių, be to, kaip niekad smarkiai brango trąšos, durpės, daigai, kuras, kiti energetiniai resursai, todėl ir daržovių bei vaisių kainos šiemet irgi nemažos.

Nors šviežios produkcijos yra visuose prekybos centruose, nemažai žmonių tai, ko jiems reikia, nusiperka turguje. Šviežutėlės morkos ir kopūstai čia kainuoja po eurą ar 1,20 už kilogramą, šparaginės pupelės, pomidorai, paprikos, svogūnai, cukinijos – vidutiniškai po 1,5 euro. Vaisiai, uogos irgi turi savo kainą. Pusė kilogramo aviečių kainuoja 3 eurus, šilauogės ir braškės – po 5, kilogramas kriaušių – po pusantro ar du eurus, obuoliai – apie 1,20 euro.

Reikia pastebėti, kad kai yra daugiau prekybininkų, to paties produkto kaina gali skirtis net tris kartus, pavyzdžiui, už slyvų kilogramą vieni prašo po 80 centų, kiti – net po 2,50 euro, česnakų yra ir po 3, ir po 5 eurus, tad pirkėjai gali paieškoti sau tinkamos kainos, beje, turgus – ir vieta pasiderėti.

„Turgelyje česnakų ir agurkų pirkau, pasirinkimas nemažas, kainos nėra labai didelės, bet pas kai kuriuos ūkininkus – brangu. Centriniame turguje, man atrodo, yra pigiau.

Kartais ir parduotuvėse apsiperku, bet ten gal daugiau atvežtinių produktų būna, o ūkininkų turgelyje – tiesiogiai iš augintojo nusiperki, dar ir nuolaidą padaro. Parduotuvėje nepasiderėsi, nebent kokia akcija būna.

Apskritai, nors dabar nuimamas derlius, nepastebėjau, kad daržovių ir vaisių kainos labai atpigtų, labiau – brangsta. Žinot, nuo orų daug kas priklauso, ta pati elektra, ir kuras brangsta, gal todėl žmonės ir parduoda brangiau“, – svarsto pirkėja Genutė.

Moka brangiau, nes nori kokybės

„Daug ką perku turguje, agurkus, štai, pats raugsiu. Dabar už lauko agurkus prašo po 1,80 Eur, o žiemą raugintus, garantuoju, pardavinės po kokius 3,50 ar 4 eurus. Anksčiau pas tą pačią pardavėją vienu kartu pirkdavau po kokius 10 kilogramų bulvių, šiemet tiek negaliu nupirkti, nes labai greitai jos pūva. Po kokių trijų dienų vos ne pusę turi išmesti, mat metai tokie, bulvės išmirko vandenyje, po to saulė išdegino, kokybė jau ne ta, kas pernai buvo. Dabar bulvių perku tik tam kartui.

Šiemet daržovės šiek tiek brangesnės, bet to ir buvo galima tikėtis, nes gegutė ant juodo miško kukavo ir po Joninių dar girdėjosi, liaudis sakė, kad metai bus blogi, taip ir yra. Kainos, sakyčiau, įperkamos. Man kiek pasako, tiek ir moku, reikia gerbti ūkininkus. Perku pas sąžiningus pardavėjus. Kažkada viena moteris man pardavė karčios grietinės, atnešiau atgal, pinigų neėmiau, tegul būna jai ant sąžinės. Mane vieną kartą apgauti gali, kitą kartą į tą pardavėją jokio dėmesio nebekreipiu. Žinot, reikia gerbti ir pirkėją. Aš moku pinigus ir noriu kokybiškos prekės“, – kalbėjo kėdainietis Algimantas.

Pirkėjų palaipsniui mažėja

Ūkininkų turgelyje prekiaujantys kraštiečiai pastebi, kad pirkėjų srautas nebe toks, koks kadaise būdavo. Jaunimas mieliau apsiperka prekybos centruose, o vyresnių pirkėjų gretos irgi retėja. Kartais būna geresnis turgus, kartais – išvis prastas. Šeštadieniais gal didesnis pagyvėjimas būna.

„Perka bulves, bet dar nedideliais kiekiais – po 2–3, kai kas – 5 kilogramus. Šiemet didelės bulvės kainuoja po eurą, mažesnės – po 80 centų. Pomidorai po 1–1,20 Eur, lauko agurkai – po pusantro euro, dideli – po 50 centų. Daržoves perka ir jaunesni, ir vyresni, daug kas mane pažįsta, nes jau 13 metų prekiauju, tai yra nuolatinių pirkėjų. Yra žmonių, kurie perka ir kainos neklausia, yra kurie ir pasidera, kai sava prekė, tai galiu šiek tiek nuleisti kainą.

Būna, kartais pasako, kad prekybos centre yra pigesnių daržovių, bet pas mus perka tie, kurie vertina kokybę ir žino, kiek mūsų triūso yra įdėta“, – sako ūkininkų turgelyje daržovėmis prekiaujanti Liuda Juodenienė iš Pelėdnagių seniūnijos.

Nori kažką užsiauginti – turi lenkti nugarą

„Parduodu rūgštynes – ryšulėlis už eurą, pomidoriukai maži, saldžiarūgščiai – po 1,20 už kilogramą, šviežių pupelių stiklinė bei nedideli krapai, kuriuos galima užsišaldyti, po 80 centų, pelyno, raudonėlių ar svogūnų laiškų ryšelis – po 50 centų. Čia viskas iš mano sodo. Stengiuosi ekologiškai auginti, tai be galo sunkus darbas. Jei nori iš to pragyventi, reikia dirbti nuo ryto iki vėlumos, per dieną negali prigulti pailsėti. Miestiečiai tai visada pailsėję, grįžta, pavalgo ir atsigula, o mes po darbų dar turim pas gyvulius lėkti, karves, vištas apžiūrėti. Gal kam atrodo, kad 2,50 euro už kiaušinius yra brangu, bet grūdai kaip stipriai pabrango, todėl ir kiaušiniai brangesni.

Parduoti produkciją taip pat nelengva, kaip ir užauginti, žmonės dabar taupo, nes artėja šildymo sezonas, žvėriškai brangsta elektra. Ne veltui žmonės pradeda net balkonuose auginti agurkus, pomidorus, prieskonines žoleles. Kaime irgi nelengva išgyvent, darbų nėra, atlyginimai maži, jei užsiauginam ką nors, parduodam, tai truputį lengviau. Tik iš juodo darbo gali pragyvent kaime“, – apie nelengvą ūkininkų kasdienybę pasakojo Genė Tovkienė iš Josvainių seniūnijos.

Vištas „eksportuoja“ net į Angliją

Ūkininkų turguje galima įsigyti ne vien vaisių ar daržovių, bet ir medaus, mėsos ar pieno gaminių, laisvai užaugintų vištų. Tiesa, jei nori jų nusipirkti, turi anksti ateiti, nes 9 val. jau gali jų ir neberasti. Taip nutiko ir man, kalbėjausi su ūkininkais apie jų parduodamas vištas, bet nufotografuoti jau nebuvo ką – pirkėjai viską anksti išgraibstė.

„Mūsų višta – graži, geltona, o prekybos centre balta kaip popierius. Todėl ir perka žmonės, pinigų geresniam maistui negaili. Prašom po 6 eurus už kilogramą skerdienos, tai visa višta gali ir 18, ir 25 eurus kainuoti. Mes neskaidom vištos dalimis. Ir perka žmonės. Šiandien viena moteris priėjo, klausia, ar turim vištų, sako, noriu dovanų dukrai į Vilnių duoti, nes ten labai viskas brangu. Būna, kad ir iš Panevėžio atvažiuoja pirkti, ir į Angliją siunčia. Aišku, geresnis perkamumas prieš šventes būna.

Ūkininkaujam mes jau daug metų, kažkada teko net namus parduoti. Dabar turim 5 hektarus žemės, tai daržoves auginam. Šiemet derlius neblogas, gal tik bulvės prasčiau užderėjo. Mes trąšų nededam, jos paprastiems ūkininkams jau sunkiai įperkamos. Laukus tręšiame mėšlu, pažįstamas ūkininkas iš Kalnaberžės atveža po kelias priekabas. Nuo mėšlo ir žemė puresnė pasidaro, ir derlius gausesnis būna. Žinoma, kokius metus gali be nieko auginti, bet po to derlius jau bus mažesnis, daržovės smulkesnės, jei žemei nieko neduosi, dirvožemis greitai nusialins. Žolių, aišku, šiek tiek pasisėja su mėšlu, bet laukai dabar jau švaresni. Žiūrėk, miežiai, kviečiai – kaip stalas, o žolių nesimato, nupurškia nuo piktžolių, todėl ir šiaudai švarūs. Mes chemijos nenaudojam“, – sako ūkininkų turguje savo užauginta produkcija prekiaujantys Daiva ir Virginijus Urbonai.

Lina Pranckevičiūtė ("Kėdainių mugė")