Rudenį ir pavasarį dominuoja staigūs ir nuolatiniai klimato sąlygų pokyčiai, kurie turi tiesioginę įtaką skydliaukės ir antinksčių veiklai – dėl to žmonėms gali pasireikšti peršalimo ir kitos ligos. Be to, šiuo tamsiuoju metų laikotarpiu, žmogaus organizme esantis didesnis melatonino kiekis gali sukelti nuotaikos pasikeitimus ir sezoninius emocijų sutrikimus. Tad kokių priemonių galime imtis, norėdami išvengti ligų ir stiprinti sveikatą rudenį?

Šaltajam sezonui būdingi peršalimai, kuriuos sukelia apie 300 virusų. Šie virusai yra vadinami ūmia virusine respiratorine infekcija – tai yra ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti viršutinius kvėpavimo takus ar atskirus kvėpavimo organus: nosį, sinusus, ryklę, gerklas, atskirais atvejais – trachėją bei bronchus. Šioms ligoms būdingas sezoniškumas, todėl dažniausiai sergama rudens arba žiemos sezono metu. Tai nulemia ryškūs aplinkos temperatūros svyravimai. Šių susirgimų rizika tiesiogiai priklauso nuo žmogaus imuninės būklės. 

Siekiant išvengti šių ligų, rudenį rekomenduojamos šios priemonės, pagrįstos moksliniais tyrimais: sveika gyvensena, subalansuota mityba, miego režimas, fizinis aktyvumas ir augalinių vaistinių preparatų racionalus vartojimas. Visa tai padeda pasirūpinti imuniteto stiprinimu, imuninio budrumo skatinimu bei geros nuotaikos išlaikymu.

Populiariausi mokslininkų rekomenduojami augaliniai vaistiniai preparatai yra imunomoduliatoriai – tokie kaip ežiuolių (Echinacea spp.) vaistiniai preparatai, kuriuos reikėtų vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius. 

Česnaką rekomenduoja ir Tibeto medicina

Vienas iš daugeliui pažįstamų naudingų vaistinių augalų yra valgomasis česnakas (Allium sativum L.) – česnakinių (Alliaceae J. Agardh) šeimos – daugiametė svogūninė daržovė, kurios gydomosios ir prieskoninės savybės žinomos jau nuo akmens amžiaus, o jų vaistinė augalinė žaliava vartojama įvairių šalių tradicinėje medicinoje bei kulinarijoje. Ispaniško gripo pandemijos metu, valgomasis česnakas buvo itin dažnai rekomenduojamas kasdieniam naudojimui siekiant kovoti prieš šią Pirmojo pasaulinio karo paskutiniaisiais mėnesiais prasidėjusią, mirtiniausią pandemiją Žmonijos istorijoje.

XX amžiuje išsamiai ištyrus česnakų cheminę sudėtį, buvo nustatytas lakiųjų biologiškai veikliųjų junginių – eterinio aliejaus polisulfidų – kompleksas, kuris turi įtakos imuninės sistemos stiprinimui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šviežių česnakų žaliava ir iš jos pagaminti  ekstraktai naudojami gydant aterosklerozę, virusines infekcijas, peršalimą, širdies ir kraujotakos sistemos ligas bei teigiamai veikia virškinimo sistemą. 

Šį rudenį, siekiant apsisaugoti nuo peršalimo ligų, verta pasinaudoti Tibeto medicinos rekomendacija: per pietus ar vakarienę suvartoti 1–3 česnakų skilteles, užgeriant jas rūgpieniu ar kefyru. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį ir į kontraindikaciją: česnako reikėtų vengti sergantiems kepenų ligomis. Be to, ši daržovė gali sukelti nepageidaujamą poveikį: viršijant česnakų preparatų terapines dozes, gali sutrikti skrandžio veikla.

Vaistinė svilarožė – kovai su kosuliu, uždegimais, infekcijomis

Dar vienas itin vertingas vaistinis augalas yra vaistinė svilarožė (Althaea officinalis L. ) – dedešvinių (Malvaceae Juss.) šeimos daugiametis, iki 150 cm aukščio užaugantis žolinis augalas, kurio stambi, rusvai geltona šakotinė šaknis naudojama vaistinės augalinės žaliavos paruošoms ir preparatų gamybai. Svilarožių šaknyse (Althaeae radix) susikaupia polisacharidai, gleivės, pektinai, fitosterinas, mineralinės medžiagos, riebalinis aliejus; lapuose – gleivės, eterinis aliejus, flavonoidai.

Vaistinė svilarožė yra nuo senų senovės iki dabar žinomas vaistinis augalas, kurio šaknų, lapų ir žiedų preparatai vartojami kaip gleivinę aptraukiantis vaistas – burnos ar ryklės sudirginimo ir sauso kosulio simptominiam gydymui bei esant lengviems virškinimo sistemos organų veiklos sutrikimams. Svilarožių preparatai pasižymi priešuždegiminiu ir imunomoduliuojančiu poveikiu. Tyrimais patvirtinta, kad šių augalų preparatai turi antiseptinių savybių ir yra naudojami infekcinių ligų gydymui. 

Pažymėtinos kontraindikacijos, atkreipiant dėmesį į svilarožių preparatų sąveiką su kitais vaistais: šie preparatai yra nuodingi sąveikoje su alkoholiu, taninais arba geležies junginiais; be to, jie mažina cukraus kiekį kraujyje, sąveikauja su kitais vaistais, sergant cukriniu diabetu – su  insulinu; svilarožių ekstraktas slopina kitų vaistų absorbaciją, todėl prieš jį vartojant būtina pasitarti su gydytoju.

Mėlynojo palemono cheminė sudėtis – nepakankamai ištirta

Rūpinantis sveikata derėtų prisiminti ir mėlynąjį palemoną (Polemonium caeruleum L.) –palemoninių (Polemoniaceae Juss.) šeimos daugiametį, iki metro aukščio išaugantį žolinį augalą, kurio horizontalus, baltos spalvos stambus šakniastiebis su kuokštinėmis šaknimis yra naudojamas vaistinės augalinės žaliavos paruošoms. Mėlynasis palemonas yra paplitęs įvairiose pasaulio vietovėse – Europos centre, šiaurėje ir rytuose, Vidurio Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Amerikos vakaruose ir kitur. Lietuvoje jis auga šlapiose pievose, upių ir ežerų pakrantėse, krūmuose, raistuose. Dažniau jį aptikti galima rytiniuose šalies rajonuose, kitur – retas. Augalas yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, todėl vaistinės augalinės žaliavos paruošos natūraliose augavietėse nevykdomos.

Šio augalo vaistinė augalinė žaliava yra palemonų šaknys (Polemonii radix). Pramoninėse plantacijose šios šaknys ruošiamos antraisiais auginimo metais rudenį, atmirus antžeminei daliai arba ankstyvą pavasarį prieš augalų vegetacijos pradžią. Palemonų šaknyse ir šakniastiebiuose kaupiasi triterpeniniai glikozidai, dervos, organinės rūgštys, eterinis ir riebalinis aliejai. 

Mėlynųjų palemonų šaknys senovės Graikijoje buvo naudojamos gydyti dizenterijai, dantų skausmui, taip pat – nuo gyvatės įkandimo. XIX amžiuje Europos vaistinėse buvo gaminami palemonų preparatai nuo pasiutligės. Tyrimais nustatyta, kad palemonų požeminėje dalyje susikaupę saponinai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Rusijos ir kitų šalių  tradicinėje medicinoje palemonų šaknų kompleksiniai preparatai vartojami kaip raminamoji, atsikosėjimą lengvinanti priemonė.

Svarbu pažymėti, kad iki šiol palemonų šaknų preparatų cheminė sudėtis nėra pakankamai ištirta, jų farmakologinis poveikis organizmui bei vartojimo būdai nepagrįsti klinikiniais tyrimais. Mėlynųjų palemonų šaknų ir jų preparatų tyrimai yra pirminiai – iki šiol trūksta klinikinio pagrindimo, todėl jie gali būti vartojami tik su gydytojo paskyrimu, stebint jų poveikį pacientui.

Mėlynasis palemonas taip pat yra ir dekoratyvinis augalas, fitodizaino šiuolaikinis elementas. Jo ryški žalia lapija ir mėlynos spalvos žiedai paryškina šešėlines vietas pastatų pasienio fasaduose, alpinariumuose, soduose, ypač – prie vandens telkinių.

Rūpinantis sveikata, nepamirškime ne tik vaistinių augalų, bet ir atkreipkime didesnį dėmesį į vitaminus ir kitas vertingas medžiagas. Rudenį labai svarbu, kad žmogaus organizmas gautų reikiamą kiekį  A, C, E, D vitaminų, mineralų, prebiotikų, kurie naudingi palaikant žmogaus organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. 

Prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ir Gamtos mokslų fakulteto darbuotoja, profesorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė