Po visų rudens darbų beliko vienas vienintelis darbas kaime – kopūstų raugimas. Todėl nieko nelaukusi Stebulių ateities bendruomenė surengė kopūstų ruošimo žiemai, kaip žmonės sako, kopūstų raugimo šventę „Kopūstai – maistas ir vaistas!“

Ir ne tik žiemos atsargoms papildyti šis renginys skirtas. „Norime, kad rudeninio liūdesio vyresniesiems mūsų bendruomenės nariams būtų kuo mažiau, tad sukvietėme draugėn“, – sako pakalbinta Rita Sabestinienė, Stebulių ateities bendruomenės narė. O paklausta, kaip kilo ši idėja, sako: „Kai nutarėme kaupti „Maisto banką“ bendruomenėje, pamaniau, kad reikia visiems kartu susirinkti ir, ką galime, pasigaminti. O idėjas mums dovanoja Dangus“.

Žiemai turės kopūstų

Ir rinkosi į Stebulius žmonės kopūstų galvomis nešini, mat ne tik įrankius, prijuostes, skareles turėjo atsinešti, bet ir po kopūsto galvą. O čia jų laukė dar visas kalnas kopūstų – 5 maišai. Darbelio daug. „Žiemai gerai turėti kopūstų atsargų. Tai kodėl gi jų nepasidarius visiems kartu?“ – kalba iniciatorė. Net statinių ieškojo pirkti. Gavo, nupirko dar nebrangiai, o kad į medines statines gėlių sodinti nereikėtų, geriau naudoti pagal paskirtį.

Rita dalyvių komandas rikiavo. Jų net 6: Simno (vadovė Elena Dainauskienė), Marijampolės futbolo klubo „Sūduvos močiutės“, Janės ir Pranės, Dalios Kirtiklienės, Almanto Sabestino, Laimos Malinauskienės komandos. O ir Rita užsijuosė prijuostę, kurią pasisiuvo būdama 18 metų, ir puolė prie darbų. Ne veltui kopūstų raugti atvyko Sūduvos močiutės iš Marijampolės, bendruomenės nariai iš Simno. „Tikslas ir buvo, kad sužinotume, išmoktume kuo daugiau kopūstų raugimo, marinavimo būdų. Paragautume, pasidalintume receptais, nes kiekviena komanda turėjo savo kopūstų ruošimo receptą. O paskui jau ir pagamintų kopūstų namo parsinešti bus galima, šeimos narius pavaišinti. Žmonių daug, po stiklainiuką kiekvienam ir – išsidalinsime“, – kalba Rita.

Džiaugiasi šia švente, kurią surengti nereikia jokių papildomų resursų ar didelių lėšų, reikia tik išmonės. „Tai be galo miela šventė. Primenanti senus laikus. Juk anksčiau kopūstus raugdavo kiekvienuose namuose – būdavo po statinę užraugtų kopūstų. Man kopūstų raugimas priminė tėvus, senelius ir mažos mergaitės vakarus, kai visa šeimyna smulkino – „čiečkavojo“ ir grūdo statinėn kopūstus, o paskui raugo kvapas tvyrodavo visuose namuose. Buvo smagu, nes žinojome, kad stalas, prie kurio sėsime valgyti, bus gausus ir sotus“, – nuklysta į prisiminimus Rita. Pastebi, kad kopūstų raugimas – tai tik dar vienas darbas, kuris kiekvienuose namuose buvo būtinas ir maistu apsirūpinant žiemai, ir kaip paskutinio derliaus sutvarkymo ceremonija. „O šiandien žinome, kad kopūstai dar ir geras vaistas!“ –primena ji.