Savaitės pradžioje Lietuvoje vyravę audringi orai ir kruša padarė didelę žalą pavieniams ūkiams, teigia skirtingų žemės ūkio šakų atstovai. Grūdų ir daržovių augintojų asociacijų vadovai pažymi, jog dauguma nukentėjusių žemdirbių nuostolius turės dengti savomis lėšomis, kadangi Lietuvoje veikiantys pasėlių draudimo instrumentai nėra patrauklūs.

„Draudimas nėra populiarus. Ūkininkai linkę rizikuoti, nes draudimas brangus malonumas“, – Eltai sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Aušrys Macijauskas.

Nukentėję ūkiai neteko derliaus

Smarkios liūtys su perkūnija, stambi kruša ir škvalas prasidėjo savaitgalį. Pavojingi reiškiniai centriniuose rytiniuose bei šiauriniuose šalies rajonuose tęsėsi ir pirmadienį.

Pasak A. Macijausko, stichijos žala įtakos bendram Lietuvos derliui neturės, tačiau paveiktų žemdirbių laukai yra itin suniokoti.

„Kruša būna labai lokaliai, bet toje vietoje, kur ji praeina, derlius gali būti sunaikintas 100 proc. Tose vietose, kur ta kruša buvo, nuostoliai yra didžiuliai, milžiniški“, – teigė grūdų augintojų atstovas.

Jo teigimu, labiausiai nukentėjo ūkiai Panevėžio, Šiaulių, Joniškio rajonuose.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Indrės Lukoševičienės teigimu, įvertinti stichijos žalą daržovių augintojams sudėtinga, kadangi audros intensyvumas skirtinguose šalies regionuose skyrėsi.

„Audra praėjo tokiais ruožais ir labai gerai, kad daugelis ūkių laukų (…) nėra konsoliduoti – laukai išsimėtę, todėl jei vienam laukui kliuvo, kitam nekliuvo. Tas dalinai išgelbėjo“, – Eltai sakė I. Lukoševičienė.

Vis tik ji patikino jau sulaukusi žinių iš kelių itin nukentėjusių ūkių. Juose, pažymi LDAA vadovė, derlius bus tiek mažesnis, tiek prastesnės kokybės, pasėliai bus labiau pažeidžiami ligoms.

„Šiaulių rajone labai smarkiai nukentėjo svogūnai. 30 ha svogūnų, kaip sakė ūkininkas, atrodo lyg nupjauti žoliapjove. Yra ūkininkas, kuris augina 80 ha burokėlių – iš jų 40 ha nukapota lapija“, – akcentavo I. Lukoševičienė.

„Net ir pasėliai, kurie nukentėjo mažiau, nebuvo drastiškai sugadinti, juose yra rimtas poveikis, kadangi nukentėjo stiebai. O per stiebus automatiškai pradės pulti ligos ir derlius bus prastesnis“– pažymėjo ji.

Savo ruožtu Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) vadovas Tautvydas Gurskas teigė sulaukęs vieno ūkio pranešimo apie krušos visiškai sugriautą šiltnamį. Jo teigimu, audra galėjo pažeisti vėlyvąsias šilauoges, gervuoges, avietes auginančių ūkininkų derlius.

Ministras: pasiūlymus teiks NKVC

Panevėžio rajone antradienį besilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Eltai pasakojo, kad audra smarkiai suniokojo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, grūdų saugyklas. Taip pat, teigė ministras, nukentėjo gyvuliai, sudaužyta žemės ūkio technika.

„Kažkas tokio, ką galėtume įsivaizduoti tik žiūrėdami užsienio šalių žinias. Visi iš tikrųjų šoke. Žmonės ūkiuose yra gerokai sužlugdyti. Bet reiktų turėti mintyje, kad didžiausias poveikis yra gyvenamiesiems namams“, – kalbėjo K. Navickas.

„Buvome ūkyje, kur remontuojamos fermos. Gyvuliai buvo išginti į laukus, jie sužaloti. Ir tų pačių fermų stogai yra visiškai kiauri“, – pasakojo jis.

Paklaustas apie galimas pagalbos priemones, K. Navickas akcentavo, kad paramos mechanizmai nukentėjusiems ūkiams paaiškės, kai ekstremalią situaciją dėl stichijos žalos paskelbusios savivaldybės kreipsis į NKVC. Centras tuomet spręs dėl tolimesnių veiksmų, kreipsis į Vyriausybę.

„Ilguoju laikotarpiu, bendra tvarka, savivaldybės pateiks paraiškas NKVC, o jis pateiks Vyriausybei vienus ar kitus siūlymus. Tokia yra tvarka“, – informavo ministras.

Draudimo priemones laiko nepatraukliomis

K. Navickas pažymėjo, jog ūkiai gali apsidrausti nuo krušos padarytos žalos bei, jei pasėliai sunaikinti, gauti 100 proc. kompensaciją. Taip pat veikia ūkinių pastatų, šiltnamių draudimai, priduria jis.

Vis dėlto, A. Macijauskas pabrėžė, kad pasėlius draudžia labai nedaug ūkininkų, draudikų siūlomos sąlygos nėra palankios, jis yra brangus.

„Draudimas yra labai brangus, nėra konkurencijos draudimo rinkoje – realiai veikia viena įmonė, yra monopolis. Dėl to, kad yra monopolis, sąlygos ūkininkams labai nepalankios“, – teigė grūdų augintojų atstovas, pridūręs, jog apsidrausti vien nuo krušos „praktiškai neįmanoma“.

„Turi draustis kompleksiškai, turi draustis visą savo ūkį. Negali drausti, pavyzdžiui, tik nuo krušos ir tik rapso, kuris šiam gamtos reiškiniui jautriausias“, – teigė A. Macijauskas.

I. Lukoševičienės teigimu, draudimo įmokos daržovių ūkiams yra labai didelės, tad augintojai ryžtasi rizikuoti.

„Didžioji dalis ūkių nėra pasiryžę mokėti tokių didelių įmokų. Jie pasiskaičiuoja, kad rizika dėl liūčių, krušų yra per didelė, o ekstremalios situacijos atsitikdavo kol kas retai, (…) paliesdavo tai vieną, tai kitą lauką ir tiesiog jiems neapsimokėjo kiekvienais metais mokėti didžiules įmokas.

Tad iki šiol geriau apsimokėjo pinigus kaupti juodai dienai pačiam ir nuostolius dengti iš savo kišenės“, – sakė daržovių augintojų atstovė.

Tuo tarpu T. Gurskas akcentavo, jog uogų augintojams šie metai pirmieji, kai pradedami naudoti draudimo instrumentai. Pasiūlytas draudimo sąlygas jis vadina logiškomis.

Savo ruožtu ministras nebuvo linkęs sutikti su kritika, jog pasėlių draudimo nuo krušos sąlygos nėra patrauklios – jo teigimu, priemonė pakankamai populiari, Lietuvoje apdrausta apie ketvirtadalį viso ariamos žemės ploto.

„Negaliu pasakyti, kad jos yra nepatrauklios. Sakyčiau priešingai – (draudimas – ELTA) nuo krušų yra viena populiariausių priemonių – apdrausta 462 tūkst. ha, o ariamos žemės yra maždaug 2 mln. ha. Tai vis tiek yra ketvirtadalis.

Draudimas yra pirminė priemonė, o kažkokių pažadų ir laisvų pinigų, kurie būtų ministro kišenėje ar ministerijos biudžete nėra. Kadangi tai jau stichinė nelaimė, o stichinės nelaimės valdomos per krizių rezervą“, – tikino K. Navickas.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo krušos ir stichinių liūčių šiuo metu apdrausti 462 tūkst. ha ploto arba 2,4 tūkst. ūkių.