Rugpjūčio 9 d. jau trečią kartą šiais metais, Žemės ūkio rūmų nariai diskutavo dėl pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimo modelių tobulinimo. Siekiama, kad pasėlių ir gyvūnų draudimas būtų prieinamas didesniam žemdirbių ratui, tačiau tam reikalinga valstybės ir Europos Sąjungos (ES) pagalba. Jau kuris laikas uogų, vaisių augintojai siekia į draudimą įtraukti ir daugiau rizikų, nes pavasarinės šalnos tampa nebe lokalia, o sisteminė rizika.

Šiemet iššalo itin daug pasėlių

Lietuvoje, iš valstybės ir ES biudžeto kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos už iššalimo ir stichinės sausros rizikas, iki 50 proc. už krušos, audros, liūties, šalnos bei ilgalaikio lietaus rizikas. Draudimo sutartis laikoma tinkama paramai gauti, jeigu pagal ją yra numatyti padengti nuostoliai, kai dėl stichinės sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos.

Šiemet nuo pavasarinių šalnų nukentėjo daugiau nei 35 tūkst. ha pasėlių, labiausiai pažeisti žieminiai rapsai. Bendrai už šalnų patirtus nuostolius bus išmokėta apie 6 mln. Eur draudimo išmokų. Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7  tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus.

Siekia įtraukti daugiau rizikų

ŽŪR  susitikime dalyvavęs Martynas Rusteika, Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas, pripažino, kad pro Lietuvą praūžusi audra kai kur padarė negrįžtamos žalos pasėliams. Tačiau žalą patyrė ir kitų sektorių atstovai dar pavasarį, tačiau jie neturėjo galimybės valdyti rizikų. Jis įsitikinęs, kad ES lėšomis galėtume dalinai kompensuoti draudimo įmokas. Ši priemonė ypač aktuali nuo šalnų reguliariai nukenčiantiems sodams ar uogynams. Nuo šalnų VH savidraudos fondas draudžia Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, Kroatijos, Italijos uogų augintojus. Kai kurioms šalims draudimo įmokos dalį kompensuoja valstybė. Šalnų riziką valdyti jau kuris laikas siekia ir lenkų bei lietuvių uogininkai.

Prasminga panaudoti ES lėšas

Vis dėlto, įtikinti draudėjus prisiimti naują riziką nėra paprasta, o valstybė savo lėšomis ar ES parama pasinaudoti kol kas neskuba. „Visi suprantame, kad iš Lietuvos biudžeto gauti finansavimą nėra paprasta, todėl turėtume ieškoti būdų, šiuo klausimu būtų galima tikslingai panaudoti ES lėšas. Tai jau daro kitos ES šalys, turėtume ir mes pasinaudoti tokia galimybe“, – kalbėjo M. Rusteika.

Pavasarinės šalnos jau sisteminė rizika

Šiuo metu Strateginiame plane yra numatyta kompensuoti draudimo įmokas už pasėlių iššalimą ir stichines sausras, tačiau bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas įsitikinęs, kad šalnos rizika turėtų būti perkelta į Strateginio plano priemonę. „Matome, kad šalnos rizika yra labai brangi. Jei norime, kad ūkininkai sutaupytų pinigų ir mes šią sisteminę riziką sėkmingai išvystytume, reikalingos papildomos priemonės. Noriu dar kartą pabrėžti – šalnos Lietuvoje jau tapo sistemine rizika, jos pasikartoja ir paveikia daug regionų“, – pabrėžė M. Rusteika.

Šiuo metu jau įgyvendinamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta augalų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė. Paramai suplanuota apie 12 mln. Eur, o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos išlieka tos pačios. Vis dėlto, draudikai įsitikinę, kad ši suma yra per maža.

Mažėja intensyvumas

Draudimo įmokos kompensavimo galimybe kiekvienais metais pasinaudoti nori vis daugiau ūkininkų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apdraustas kas trečias hektaras nuo viso draustino žemės ūkio naudmenų ploto. Draudimas ypač vilioja jaunuosius ūkininkus, kurie į žemės ūkio verslą žengia su nemažai finansinių įsipareigojimų, o ši priemonė puikiai padeda valdyti ūkio rizikas. Vis dėlto, kuo daugiau žemdirbių nori gauti kompensaciją, tuo didesnė rizika, kad bus mažinamas paramos intensyvumas.

Šiuo metu priemonės kompensavimo intensyvumas sudaro 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Siekdama lanksčiai prisitaikyti prie valstybės skirto biudžeto bei įgyvendinti įsipareigojimus ūkininkams, Žemės ūkio ministerija išlaiko esantį kompensavimo intensyvumą ir planuoja nustatyti 40 proc. žemutinę jo ribą. Ši riba būtų taikoma tuo atveju, jeigu einamaisiais metais lėšų poreikis paraiškoms finansuoti viršytų tam skirtas lėšas, o papildomos lėšos ar jų dalis nebūtų skiriama. Išmokama paramos suma visiems paramos gavėjams būtų sumažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.