Lietuvoje taip sausa, kad atsidūrėme tarp tų šalių, kuriose situacija grėsminga. Tai rodo Europos sausros observatorijos duomenys.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kreipėsi į  Žemės ūkio ir Finansų ministeriją skubiau priimti sprendimus, kurie leistų sušvelninti galimus stichinės sausros padarinius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tebuvo 1,5 mm (0,1 SKN).

Didžiojoje šalies dalyje kritulių nebuvo visai ar jų kiekis neviršijo 3 mm. Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo 13,7 mm (2/3 SKN).

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, plinta Lietuvoje, o paskutinį gegužės dešimtadienį lietaus nenumatoma. Europos sausros observatorijos žemėlapio duomenimis, Lietuvos teritorija yra tarpe regionų, kuriuose nustatyta grėsminga dirvožemio drėgmės situacija.

Bendrame besiplečiančios krizės fone rizika, kad tęsiantis ir augant sausros intensyvumui, jos sukelti nuostoliai gali tapti nepakeliama, į bankrotą vedančia našta žemdirbiams, vis didėja. Todėl svarbu kuo anksčiau imtis būtinų priemonių ir iš anksto mobilizuoti finansinius resursus galimiems stichinės sausros padariniams sušvelninti ir kompensuoti.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama kuo skubiau priimti sprendimus dėl BŽŪP Strateginio plano priemonių lankstumo ir išimčių (pvz., leisti naudoti pašarų ruošimui kultūras, deklaruotas, kaip žaliasis pūdymas ir kt.), paramos pasėlių draudimui padidinimo, administracinės kontrolės palengvinimo ir kt.

Taip pat prašome kreiptis į Europos Komisiją dėl avansinio tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros plotinių priemonių mokėjimų.