Pirmoji liepos pusė, kaip reta, pasižymėjo daugybe renginių. Liepos 6-ąją paminėta Mindaugo karūnavimo ir „Tautiškos giesmės“ diena, liepos 11–12 d. sostinėje įvyko istorinis NATO šalių vadovų susitikimas ir pagaliau liepos 15–16 d Ignalinoje vyko vasaros šventė, kur buvo galima iš arti „pačiupinėti“, net pabuvoti vokiečių tanko ,,Leopard“ viduje, net tris valandas stebėti Baltijos šalių galiūnų čempionatą ir beveik iki antros valandos nakties šėlti Laisvės aikštėje. Vienu žodžiu, šventės šventes vijo, ramiai dirbti kaip ir nebuvo kada. Nieko nuostabaus – liepa daugeliui žmonių yra atostogų metas. 

Žinoma, visai kita situacija žemės gėrybių puoselėtojams, jiems ne iki linksmybių, didelių švenčių. Norint išsaugoti kultūras, likusias nuo šalnų, sausros padarinių, reikia įdėti daug triūso, žinių. Pirmiausia, dėl kritulių trūkumo bemaž visose vietovėse visoms kultūroms trūksta drėgmės, o palieti augalus įmanoma tik nedideliuose sklypuose. Grūdinių kultūrų dideliuose plotuose nepaliesi, ką gamta pagirdė, su tuo ir turime susitaikyti.

Prastas šiemet braškių derlius: ir dėl vėlyvų šalnų, ir dėl drėgmės stokos. Beje, NATO šalių susitikime, kaip teigė žiniasklaida, svečiai suvalgė 100 kg braškių ir 10 kg žemuogių. Nustebino, kad kai kurių šalių svečiams, pasirodo, buvo nežinomas žemuogių skonis. Mano sodyboje, kur šiemet mažai teko laistyti, truputį geriau derėjo ,,Asia“, ,,Dalhi“, „Senga Sengana“ braškių veislės, labai prastai – viena vėlyviausių veislių ,,Malvina“. Šiemet, kaip reta, gerai užderėjo juodieji serbentai, neblogą derlių davė valgomųjų stambiauogių sausmedžių veislės. Tik teko rimtai gintis nuo juodųjų strazdų antpuolio, kiekvieną krūmą uždengiant tinklu. Pagaliau trečiais metais po įveisimo normaliai pradėjo derėti šilauogės, kurioms kas savaitę išliejau po kibirą parūgštinto actu vandens ir keletą kartų tręšiau specialiomis trąšomis šilauogėms. 

Lyg nujausdamas, kad bus sausra, sodindamas bulves į kiekvieną gana gilią duobutę pridėjau po pilną kastuvą drėgno kompostinio mišinio, kuris maitino ir drėgmę laikė. Bet karštis, smėlinga dirva neapsaugojo nuo rauplių išplitimo, nors tikėjausi, kad po garstyčių žemė bus apvalyta nuo daugumos ligų sukėlėjų. Bet dar labiau mane nustebino, kad per 27-erius metus pirmą kartą neužtikau nei vieno kolorado vabalo. 

Pieno sektoriaus ūkininkams šiemet striuka su žoliniais pašarais, pievų, ganyklų žolės masės mažai. Šalies mastu stebima, kad melžiamos karvės išparduodamos ir pieną gali tekti importuoti iš kaimynų.

Bet vėl norisi grįžti prie grūdinių kultūrų derliaus. Lietuvoje prognozuojamas ženklus derliaus sumažėjimas. Įdomiausia, kad pasaulio mastu prognozuojamas vos ne rekordinis grūdinių kultūrų derlius. Žiniasklaidoje nuolat, vos ne kasdien, pranešama, kad vienur siaučia uraganiniai vėjai, tornadai, didžiuliai potvyniai, kitur iš dangaus krenta kruša, kai ledėkai vos ne teniso kamuoliuko dydžio, dar kitur milžiniškos sausros, karščiai, o grūdinių kultūrų derlius planuojamas labai geras. Reikėtų paminėti, kad Ukrainoje, kaip vienoje didžiausių grūdų eksportuotojų, dėl brutalaus Putino sukelto karo nebuvo idealių sąlygų laukus apsėti grūdinėmis kultūromis ir normaliai jas prižiūrėti.

Prie ko vedu? Kai skelbiama, kad mūsų planeta ,,šunta“, kad greitai mes nebegalėsime normaliai apsirūpinti maistu, matyt, klimato aktyvistai su ,,įžymiąja“ kovotoja G. Tunberg, švelniai tariant, truputį bus perlenkę lazdą. Nuo jų akcijų labiausiai kenčia paprasti eiliniai žmonės. Juk žinome, kad teršti aplinkos niekas neturi teisės. Manau, grūdinių kultūrų derlius, nuo kurio daugiausia priklauso žmonių mityba ir naminių gyvulių bei paukščių aprūpinimas pašarais, turėtų būti vienas iš svarbiausių klimato kaitos indikatorių. Svarbiau ne viena kita klimato temperatūrų procento dalimi padidėjęs vidurkis ar badas, bet temperatūrų vidurkio sumažėjimas. Ir nereikia aikčioti, kad šiemet birželis buvo pats karščiausias mūsų planetoje.

Šį sekmadienį, sulaukę bene karščiausios metų dienos, turėtume, logiškai mąstant, sekti ženklus orų atvėsimas. Su kasdien vis daugiau artėjančio rudens ženklų nutilo bemaž visi sparnuočiai giesmininkai, tik pilkoji pečialinda ir karetaitė dar ilgokai džiugins savo giesmėmis. Čiurliai, tie padangių skraidymo virtuozai, dar iki rugpjūčio pradžios raižys dangų ir džiugins miestelėnus, kurie kartais pakelia galvą ir girdi jų balsus. Turbūt daugelis pastebėjo, kad greta kovų ir kuosų, mieste ankstesniais metais lankydavosi ir rudagalviai kirai. Jų kadaise didžiulė kolonija perėjo viename tvenkinyje Strigailiškio gyvenvietėje. Deja, šiemet jiems dėl masiškai išplitusio paukščių gripo tragiški metai. 

Grybautojai vis laukia normalaus lietaus ir grybų pasirodymo. Kuo vėliau jie pasirodys, tuo mažiau bus sukirmijusių grybų. Jeigu mėlynės, bruknės dėl suprantamų priežasčių užderėjo prastai, tai raistuose spanguolės pranašauja gerą derlių. 

Belieka džiaugtis paskutiniais vasaros teikiamais malonumais ir po Šv. Lauryno ir Žolinės laukti ateinančio rudens.

Pranas ZUBRICKAS, („mignalina.lt“)