Už darbuotojų saugą ir sveikatą visada atsako darbdavys. Gaila, jei tai prisimenama tik tuomet, kai atsitinka nelaimė. Apie ūkininkų atsakomybę ir galimybes išvengti nemalonumų kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio r. biuro darbų saugos konsultantu Ivanu Rotkinu. 

Žemės ūkis – viena iš sričių, kurioje gana dažnai pasitaiko nelaimingų atsitikimų. Kokie dažniausi rajone, Lietuvoje?

Per pirmą 2022 m. pusmetį Valstybinė darbo inspekcija užregistravo 16 mirtinų nelaimingų atsitikimų ir 71 pranešimą apie sunkius sveikatos sutrikdymus darbe. Atitinkamai 2021 m. užregistruotas 21 mirtinas ir 73 atvejai, kurių metu sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai.

Džiugina tai, kad per pirmą 2022 m. pusmetį, palyginti su 2021 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo 27 proc., o sunkių – 7 procentais  

Šiais metais per pirmą pusmetį žemės ūkyje įvyko 2 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, o 2021 m. taip pat 2 mirtini ir 14 sunkių.

Aš turiu klientų 8-iuose rajonuose. Šiais metais Kupiškio rajono ūkiuose mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų neįvyko, o pernai vienas buvo. Kalbant apie visų 8 rajonų klientus, tai šiais metais yra įvykęs vienas mirtinas nelaimingas atsitikimas, o praėjusiais – 1 mirtinas ir 2 sunkūs.

Pagrindinė priežastis – alkoholio vartojimas. Antra pagal dažnumą – sandėliavimo taisyklių nepaisymas. Trečia – darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų nesilaikymas atliekant pagalbinius darbus, renkant akmenis.

Minėjau vieną iš priežasčių – sandėliavimo taisyklių nepaisymą. Skaudžių atvejų, kai darbuotojas nuskęsta grūduose, jau ne vienas. Taisyklėse nurodyta, kad išleidžiant iš aruodo grūdus, prieš atidarant sklendę, privalomas garsinis signalas, arba atsakingas už sandėlį privalo pats pasirūpinti, kad visi iš aruodo pasišalintų ir tik tada atidaryti išleidimo sklendę. Nelaimingo atsitikimo, nusinešusio vieno darbuotojo gyvybę (nuskendo grūduose aruode) atveju, garsinio signalo nebuvo įrengta. Nebuvo pasirūpinta, kad darbuotojai pasišalintų iš aruodo. Be to, dar visi girti buvo. Jau metus vyksta tyrimas ir galo nematyti. Gerai, kad visa dokumentacija buvo tvarkoje. Stresas šeimai netekus šeimos nario. Stresas ir ūkininkui.

Taigi pagrindinės nelaimingų atsitikimų priežastys Lietuvos mastu – darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, vidinės kontrolės stoka ir netinkamas darbų organizavimas, alkoholio vartojimas.

Turite daug darbų saugos paslaugų teikimo patirties. Į ką ūkininkai turėtų kreipti didžiausią dėmesį? 

Ūkininkai labiausiai turi atkreipti dėmesį į pagalbinius darbus ir jų organizavimo tvarką: akmenų rinkimas ir kiti. Čia ir kontingentas dirba sunkus. Jei priimti kaip ūkio darbininkai, jie turi būti instruktuojami ir instruktažas forminamas. Jei dirba pagal kvitus, tada instruktuojami bendruoju instruktažu. Perspėjami, kur yra pavojus. To instruktažo forminti niekur nereikia. Taigi priimamas į darbą žmogus neinstruktuotas neturi teisės dirbti. Jis turi būti paruoštas, kad mokėtų darbus saugiai atlikti.

Dauguma ūkininkų nesupranta tvarkingų dokumentų svarbos arba supranta tik tuomet, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas ir reikalai ateina iki teismo.

Darbų saugos inspekcija tik atskirais atvejais tikrina, kad būtų darbuotojo sveikatos knygutė, užpildytos asmeninių apsaugos priemonių kortelės, darbuotojų atestavimo protokolai po atliktų mokymų ir t. t. Ūkininkui šie dokumentai reikalingi apsiginti, jeigu darbuotojui nustatoma profesinė liga, neįgalumas. Nustačius neįgalumą, priteisiama tam tikra kompensacijos suma. Tada 30 proc. nuo tos sumos moka darbdavys. Dokumentų neturėjimas gali atsisukti prieš darbdavį ir po 10–15 metų.

Net ir tuomet, jei žmogus nebedirba pas tą darbdavį, bet nustatomas neįgalumas, į Valstybinės darbo inspekcijos komisiją sušaukiami visi darbdaviai, pas kuriuos darbuotojas dirbo, ir nustatoma, pas kurį darbo sąlygos buvo sunkiausios: nebuvo apmokytas, instruktuotas, nebuvo aprūpintas apsaugos priemonėmis, ne tikrinta sveikata. Tas darbdavys ir moka 30 proc. nuo sumos. Jau yra buvę kelios bylos, iš kurių ūkininkus teko traukti. Dokumentus reikia saugoti, jei atiduodi darbuotojui sveikatos tikrinimo knygelę  – p adaryti kopiją. Viena mano klientė atidavė sveikatos knygutę melžėjai. Ji pareiškė, kad ją pametė. Nors melžėja jau trečius metus ūkyje nedirbo, ūkininkė gavo kvietimą atvykti ir pagrįsti, kad darbuotoja dirbo sveika, viskuo aprūpinta.

Nuvykęs į ūkį pirmiausia peržiūriu, kokius darbų saugos dokumentus ūkininkas turi, ką ir kaip veda. Reikia peržiūrėti, kas parašyta visose instrukcijose, apžiūrėti ir įvertinti, kaip dirba darbuotojai, apžiūrėti ūkyje esančius įrenginius ir prietaisus. Tik tada gali pasakyti, ar instrukcijas reikia keisti, ar ne. Esu susidaręs pildomų dokumentų bylą. Ten yra konkrečiai pagal kiekvieną punktą sudėta, kokie dokumentai privalomi, tai ūkininkas, įdarbindamas darbuotoją, iškart žino, kad reikia pradėti nuo instruktažo, tada suteikti asmenines apsaugos priemones, korteles, žiniaraščius pildyti, mokyti darbuotojus.

Jei priimamas traktorininkas ar vairuotojas, be instrukcijų dar yra saugaus eismo skyrius. Nurodyti greičiai, ženklai, ribojimai. Apie juos ūkininkas turi pasakyti. Toliau visi alkoholio prevencijos dokumentai. Nuorodos, kaip teisingai apiforminti, jei darbuotojas paduos į teismą ir sakys, kad buvo blaivus. Jau ne kartą yra padavę į teismą. Kai formos buvo teisingai užpildytos, niekada nelaimėjo. O dauguma ūkininkų, kiek žinau, šitų formų nepildo.

Reikia priminti, kad net ir tada, kai yra konsultantas iš šalies arba ūkininkas turi darbų saugos specialistą, vis tiek ūkininkui tenka atsakomybė. Jis pagal įstatymus atsako už viską ūkyje. Į kelią, kaip sakoma, įvedi, tik ne visi klauso. Skaudu, kai nuvažiuoji po metų ir randi tą patį – nieko nepadaryta. Nuvežu formas, sakau, kad galiu užpildyti, atsako, kad pats užpildys. Jei įvyktų nelaimė, dalis atsakomybės ir man tektų.

Kokiomis prevencinėmis paslaugomis kviestumėte pasinaudoti ūkininkus, kad pavyktų išvengti nelaimingų atsitikimų ir finansinių nuostolių?  

Mano nuomone, nors ūkininkai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų saugai ir sveikatai, atskirais atvejais to dar nepakanka. Kartais trūksta vidinės kontrolės. Daug bėdų pridaro skubėjimas darbymečių metu, alkoholio kontrolės nebuvimas, o kartais ir jo toleravimas darbo vietose.

Dar yra ūkių, kurie neturi darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos dokumentacijos. Tai dažniausiai jauni ūkininkai, pradedantys samdyti darbuotojus. Jei dokumentai rengti daugiau nei prieš 5–10 metų, juos irgi reikia peržiūrėti, papildyti, netekusius galios išimti.

Kviečiu ūkininkus kreiptis į Konsultavimo tarnybos biurus rajonuose dėl dokumentacijos parengimo, papildymo ar jos patikros, taip pat ir kitų su darbų sauga susijusių paslaugų, nors biuruose ir nėra darbų saugos konsultanto. Mes būsime informuoti apie poreikį ir su ūkininkais susisieksime.

Taip pat mes instruktuojame darbuotojus, padedame užpildyti žurnalus, atliekame ūkio apžiūras ir teikiame rekomendacijas darbuotojų saugai ir sveikatai ūkyje užtikrinti. Pas mus galima įsigyti reikiamus žurnalus ir ženklus. Mes padedame ištirti nelaimingus atsitikimus, nustatyti jų priežastis, užpildyti reikiamus dokumentus. Tad kviečiu dalintis atsakomybe. Žemės ūkis – mūsų specializacija. Į ją esame įsigilinę iki smulkmenų.

Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė

Žemės ūkio konsultavimo tarnybos informacija