Viena įtakingiausių Lenkijos žemdirbių organizacijų „Agrounia“, vis organizuojanti plataus masto protesto akcijas, vėl pradėjo kelti klausimą dėl ukrainietiškų grūdų, kuriems supirkėjai taiko mažesnius kokybės reikalavimus, nei vietos ūkininkų produkcijai. 

Įtampa Lenkijos grūdų sektoriuje tapo nekontroliuojama, kai prieš kelis mėnesius Europos Sąjunga panaikino grūdų importo kvotas Ukrainai. 

Pasak Lenkijos ūkininkų, iš Ukrainos importuoti grūdai pasienyje deklaruojami kaip techniniai (paprastai naudotini energetikoje), tačiau jie patenka į malūnus ir iš jų esą gaminami pašarai ir kita produkcija.   

„Lenkijos žiniasklaida bijo, labai bijo kelti šiuos klausimus, nes tai labai nepalanku Rusijos ir Ukrainos karo kontekste. Ir kai mes keliame klausimą, kad ukrainietiški grūdai nebūtų parduodami Lenkijoje, tai nereiškia, kad mes nenorime, jog būtų nutraukta pagalba Ukrainai. Jokiu būdu“, – sako „Agrounia“ lyderis Michał Kołodziejczak‘as.

Kita vertus, nėra jokių įrodymų, kad supirkėjai Ukrainos grūdams taiko mažesnius kokybinius reikalavimus. Tiesa, dalis Lenkijos žemdirbių jau viešina vaizdo įrašus, kai, pasak jų, aukštesnės kokybės grūdus supirkėjai atsisakė priimti, nors prieš tai supirko grūdus, atgabentus iš Ukrainos.

Liublino žemės ūkio rūmų vadovas Gustaw Jędrejek‘as teigia, kad prekybos tarpininkai, tikėtina, naudojasi teisine spraga, apibrėžta dar 2008 m. liepos 18 d. Europos Komisijos Reglamente. Jo nuostatomis taikomi intervenciniai pirkimai grūdams pagal jų kokybę, todėl esą tarpininkai pasienyje deklaruoja techninius grūdus, nors jie iš tiesų nėra techniniai.

Be to, paties termino „techniniai grūdai“ šiame Reglamente ir nėra.

Lenkijos žemės ūkio ministras Henryk Kowalczyk‘as jau sureagavo į problemą, kurią pripažįsta ir pati Europos Sąjunga. Nuo pirmadienio Lenkijos ir Ukrainos pasienį esą neperžengs joks krovinys su „techniniais grūdais“.

„Agrounia“ lyderis kelia abejones, kas iš tiesų suinteresuotas netvarka grūdų rinkoje.

„Pusę ariamos žemės Ukrainoje kontroliuoja 93 agroholdingai. Tai didelės firmos, kurių kapitalo kilmė neaiški – ar tai vietos oligarcho bendrovė, o gal į ją yra investavę Rusijos arba Vakarų Europos piliečiai. Net 40 proc. holdingų yra registruoti Kipre, todėl iki galo neaišku, kas yra tikrieji investuotojai į Ukrainos žemės ūkį“, – teigia M. Kołodziejczak‘as.

Minėti agroholdingai valdo apie 50 proc. dirbamos žemės Ukrainoje. 

„Agrounia“ vadovas pasakojo, kad pavieniai Ukrainos ūkininkai holdingams priversti parduoti grūdus už maždaug penkis kartus mažesnę kainą, nei tie grūdai parduodami Vakarų Europoje. Žemdirbiai esą nepajėgus suorganizuoti visos transportavimo į Europą grandinės, kaip tai padaro holdingai.