Šią vasarą plačiai diskutuojama apie mokesčių reformą ir kartu su ja atkeliaujančią iniciatyvą įvesti naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Šis siūlymas jau laukia rudens, kada Seimas bandys jį kartu su mokesčių reforma patvirtinti. Ūkininkams tai reikštų papildomas išlaidas. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas (ŽŪR) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas įsitikinęs, kad šis NT mokestis kiaulių ir kitų gyvulių augintojams taptų per didele našta ir netgi iškreiptų rinką.

Papildomas mokestis užkrautų ir taip sunkią naštą

Iki šiol juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudarė pajamos iš žemės ūkio veiklos, galiojo mokestinė išimtis. „Dabar siekiama šią lengvatą panaikinti ir įvesti fiksuotą mokestį nuo NT vertės, kurį kiekviena atskira savivaldybė nustatytų individualiai. Tačiau tai nėra pelno mokestis, juk būna metų, kai ūkiai dirba nuostolingai, todėl toks nuolatinis mokestis mums tikrai kelia didelį susirūpinimą“, – kalba A. Baravykas.

Jo teigimu, kiaulininkystės ūkiai Lietuvoje nesiplečia, o yra priešingai – ūkių skaičius itin sparčiai mažėja, nauji ūkiai nesikuria, o laikomų kiaulių populiacija taip pat traukiasi. Šalies apsirūpinimas kiauliena siekia vos 47 proc. ir nuolat mažėja. „Manytume, kad esant šiai situacijai, kuomet visa kiaulininkystės šaka stabiliai traukiasi jau 20 metų iš eilės, papildomas mokestis tik dar labiau apsunkintų kiaulininkystės šakos situaciją“, – įspėjo ŽŪR vicepirmininkas. Jo skaičiavimu, jei NT mokestis būtų įvestas, kiaulininkystės sektoriui tektų sumokėti maždaug 5 mln. eurų per metus.

ES paramos lėšų peradresavimas savivaldybių biudžetams

ŽŪR vicepirmininkas rugpjūčio 23 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komitete parlamentarams pateikė ir argumentus, kodėl minimas NT įstatymas ūkiams netinka.

Anot ŽŪR vicepirmininko, ES žemės ūkis yra remiamas, kadangi ūkininkavimas yra rizikingas ir didelių kaštų reikalaujantis verslas. Žemės ūkis labiau nei kiti sektoriai priklauso nuo orų ir klimato, bei užkrečiamųjų ligų. Egzistuoja neišvengiamas atotrūkis tarp vartotojų paklausos ir ūkininkų galimybių padidinti pasiūlą, nes užauginti daugiau produkcijos užima laiko ir kainuoja investicijų. ES ūkininkai jaučia spaudimą dėl didėjančio pasaulinės prekybos maisto produktais ir prekybos liberalizavimo. Dėl pokyčių pasaulio rinkose didėja konkurencija.

„Be to, dėl globalizacijos, pasiūlos ir paklausos svyravimų žemės ūkio produktų rinkos kainos pastaraisiais metais tapo nepastovesnės. Dėl tokio netikrumo žemės ūkio sektoriuje yra pateisinamas svarbus viešojo sektoriaus vaidmuo užtikrinant ūkininkų pajamų saugumą. Tai daroma per tiesiogines išmokas ir per struktūrinę paramą. Visuotinio NT mokestis sudaro Lietuvos mokesčių mokėjimo solidarumo iliuziją, tačiau žemės ūkio subjektų atveju tai bus dalies ES paramos lėšų peradresavimas savivaldybių biudžetams“, – argumentavo A. Baravykas pridūręs, kad kiaulininkystėje visuomet buvo stebimas kainų cikliškumas – kainos reaguoja į rinkos situaciją labai ryškiai ir nepelningi metai kaitaliojasi su geresniais. Tačiau praėję 2020-2021-2022 m. kiaulininkystės sektoriui buvo itin sunkūs – krizės sekė viena po kitos: Covid-19 pandemija, situacija Kinijos ir ES prekyboje. Visi šie faktoriai Ukrainoje labai neigiamai paveikė ūkių pajamas.

Gali iškraipyti rinką

Be kita ko, A. Baravykas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Dalyvaujant BŽŪP II ramsčio priemonėse, pavyzdžiui, žemės ūkio valdų modernizavimo projektuose, iš ūkių reikalaujama pateikti ekonominio gyvybingumo rodiklius. „Jei ūkis neatitinka nustatytų ekonominio gyvybingumo rodiklių – paramos negauna. Analogiškai turėtų veikti ir mokesčių mokėjimo logika. Jei ekonominiai rodikliai prasti, mokesčiai atitinkamai turi mažėti arba nebūti skaičiuojami. Todėl NT mokestis žemės ūkiui yra netinkamas“, – įsitikinęs Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Taip pat mokesčiai tarp savivaldybių gali ženkliai skirtis ir taip būtų reikšmingai iškraipomos konkurencinės sąlygos. Dėl numatomo skirtingo apmokestinimo, konkurencinės sąlygos iškraipomos tarp fizinių ir juridinių asmenų. Gali pasitaikyti atvejai, kai savivaldybėje būtų nuspręsta fizinius asmenis apmokestinti 0,1 proc. NT tarifu, o, pavyzdžiui, juridinius – 3 proc., tuomet už tą pačią veiklą mokestis fiziniams ir juridiniams asmenims skirtųsi net 30 kartų.

Gali priklausyti nuo subjektyvių aplinkybių

Be to, ūkių galimybės susimažinti mokesčius (mokestis nuo 0,5 iki 3 proc. NT mokestinės vertės) priklausytų nuo ūkių santykio su vietos savivalda. Tačiau ne visais atvejais tai padaryti būtų paprasta, nes dažnu atveju kiaulininkystės ūkiai savivaldybėse nėra pageidaujami dėl nemalonių kvapų, todėl galimybės sumažinti mokestį esant konfliktinei situacijai su aktyviais fermų priešininkais gali priklausyti nuo subjektyvių aplinkybių.

Taip pat A. Baravykas pažymėjo, kad tie ūkiai, kurie sieks investuoti į savo NT, t. y. rekonstruos tvartus, modernizuos, gerins energetinį efektyvumą ir pan., jų turto vertė pakils, tačiau augs ir NT mokestis. Tais atvejais, kai bus investuojama į privalomas priemones, nekuriančios pridėtinės vertės, tokias kaip oro valymo filtrai, mėšlidės, biodujų reaktoriai ir pan., papildomų pajamų nebus, o NT mokesčio suma didės.

„Mes manome, kad šis mokestis neteisingas. Jei tai būtų simbolinis 0,01 proc. mokestis – viskas gerai, mes solidariai sutiktume už tai mokėti. Bet visai kas kita jei tai bus, tarkime, 3 proc. Tai mums per dideli pinigai“, – užtikrino ŽŪR vicepirmininkas.

Tiek A. Baravykas, tiek ir kiti KRK diskusijoje dalyvavę žemdirbių savivaldos atstovai prašė palikti NT apmokestinimo išimtį žemės ūkio veiklai.