Trys savaitės be elektros, milijonai eurų kompensacijoms: kiek po audros atgaus gyventojai ir ūkininkai?

Rugpjūčio 22-ąją Lietuvą nusiaubusi audra paliko tūkstančius gyventojų ir verslo įmonių be elektros, o daliai ūkininkų virto rimtais finansiniais nuostoliais. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) praneša apskaičiavęs daugiau kaip 5 mln. eurų kompensacijų per 70 tūkst. klientų, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per teisės aktuose nustatytas 72 valandas.

2026 metų audra buvo stipriausia nuo 1970-ųjų. ESO duomenimis, jos įkarštyje elektros neturėjo daugiau kaip 268 tūkst. klientų, užfiksuota per 11 tūkst. tinklo pažeidimų. Gedimus šalino daugiau kaip 400 brigadų ir per 1 000 darbuotojų. Paskutiniams klientams Zarasų ir Ignalinos rajonuose elektros tiekimas atkurtas tik rugsėjo 12-ąją – praėjus trims savaitėms po stichijos.

Žemės ūkiui tokie sutrikimai ypač skaudūs. Be elektros stoja melžimo įranga, pieno šaldytuvai, grūdų džiovyklos, pašarų ruošimo ir gyvulininkystės kompleksų sistemos. LRT kalbintas bendrovės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatorius nurodė, kad dėl audros nuostoliai siekė apie 10 tūkst. eurų. Generatoriams neatlaikius apkrovų, dvi dienas teko išpilti netinkamai atšaldytą pieną.

Rugpjūčio 31 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) audros sukeltus elektros tiekimo sutrikimus oficialiai pripažino avarija, apėmusia visą žemyninę Lietuvos teritoriją. Tai sudarė teisinį pagrindą kompensacijoms mokėti. Jos priklauso tiek gyventojams, tiek verslo klientams, įskaitant žemės ūkio veiklą vykdančius elektros vartotojus.

Kompensacija apskaičiuojama individualiai: ją sudaro 30 proc. metinės elektros persiuntimo paslaugos mokesčių sumos ir papildomi 0,7 proc. už kiekvieną valandą, viršijančią 72 valandų atkūrimo terminą. Vidutiniam buitiniam vartotojui, per mėnesį sunaudojančiam apie 150 kWh, pastovioji dalis siekia beveik 45 eurus, o kiekviena papildoma valanda ją padidina maždaug 1,05 euro. Taigi elektros neturėjus penkias paras kompensacija siektų apie 95 eurus. Daugiau elektros vartojančiuose ūkiuose suma gali būti gerokai didesnė.

ESO atstovė Rasa Juodkienė pabrėžia, kad dėl šios kompensacijos papildomai kreiptis nereikia – ji apskaičiuota automatiškai, o klientai informuojami elektroniniu paštu. Jeigu bendrovė turi banko sąskaitos numerį, pinigai bus pervesti per 30 kalendorinių dienų nuo informavimo. Kiti klientai sąskaitą turi nurodyti per šešis mėnesius, o išmoka juos pasieks per 30 dienų nuo duomenų pateikimo.

Svarbu tai, kad ši kompensacija neatima teisės reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius. Gyventojams taikoma supaprastinta tvarka: jei elektra atkurta per 3–6 paras, galima atgauti iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o po 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų. Verslo klientai dėl pagrįstos žalos gali kreiptis individualia tvarka.

ESO jau išmokėjo beveik 700 tūkst. eurų tiesioginių nuostolių kompensacijų. Dažniausiai prašoma atlyginti generatorių įsigijimo ar nuomos, kuro ir sugedusio maisto išlaidas. Ūkininkams ypač svarbu išsaugoti sąskaitas, kuro čekius, sugadintos produkcijos apskaitos dokumentus ir kitus patirtą žalą pagrindžiančius įrodymus.

Vis dėlto milijoninės kompensacijos kelia esminį klausimą: ar išmokos gali atstoti patikimą elektros tiekimą? Žemės ūkyje net kelios valandos be elektros gali reikšti prarastą produkciją, sutrikusią gamybą ir tūkstantinius nuostolius. Todėl ūkiams svarbus ne tik žalos atlyginimas, bet ir elektros tinklų atsparumas būsimoms stichijoms.