Sovietmečiu avininkystė Lietuvoje nebuvo išvystyta, labiau auginti stambieji galvijai. Po nepriklausomybės atkūrimo, šalyje avininkystė gana sparčiai vystėsi, tai matyti iš statistikos. Iki paskelbiant nepriklausomybę, šalyje buvo tik kiek daugiau nei 11 tūkst. avių, o jau 2018 m. – apie 170 tūkst., dabartiniu metu – apie 155 tūkst. ir 9 tūkst. augintojų. Vidutiniškai vienam tenka 17 avelių. Dabar sunku patikėti, kad tarpukariu Lietuvoje buvo laikoma iki 1,5 milijono avių. Pasaulyje yra apie 600 veislių, Lietuvoje auginamos 37 veislių avys, mažiausia pasaulyje yra Kveslando avių veislė, sveria iki 15 kg. Neseniai teko tą veislę matyti išvykos metu Kauno zoologijos sode. Avininkystei toliau augti šalyje stabdo kritusios mėsos kainos, sunkiai sekasi vilnos realizacija, vilkų gausėjimas irgi neprideda noro imtis avių auginimo verslo. 

Skaitytojus noriu supažindinti su pieninėmis avimis, kurių  auginimas po truputį įsibėgėja ir mūsų krašte. Pieninės avys paplitusios daugiau pietų šalyse, kur vyrauja sausas klimatas, kur nepalankios sąlygos auginti ne tik stambiuosius galvijus, bet daugeliu atvejų net ožkas. Pasaulyje auginama apie 1 milijardą pieninių avių, primelžiama 9 mln. t pieno. Yra nemažai pieninių avių veislių, bet mūsų šalyje labiausiai paplitusios Vokietijos ostfryzų veislės pieninės avys. 1992 m. pirmą kartą iš Vokietijos  į Lietuvą pas vieną ūkininką buvo  atvežta 30 šių avių, kurios vėliau pateko į Šeduvos veislinį ūkį ir pas Biržų ūkininkus Milišiūnus. Pamenu, kai apie 2000 m. rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Indrė Gruodienė pasikvietė Kristiną Milišiūnienę ir mus, ūkininkus, į paskaitą apie pieninių ostfryzų veislės avių auginimą. Bene pirmoji mūsų rajone pienines avis pradėjo auginti Regina Glebavičienė iš Rimšės seniūnijos, Vėlūnų kaimo. Kiek man žinoma, ji jau šių avių nebeaugina. Šiuo metu rajone yra dar pora ūkininkų, auginančių melžiamas avis ir net gaminančius sūrius.

Su pieninėmis avimis neseniai teko susipažinti apsilankius pas ūkininkus Kristiną ir Liną Rutkūnus, kurie įsikūrę Pažemiškių kaime, buvusiame mokyklos pastate (Dūkšto sen.). Tiesa, čia pieninių avių ferma, jei būtų galima taip įvardinti, visai nedidelė. Trys ostfryzų avelės, įsigytos pernai, ir kelios Sufolkų mėsinės avys. Pirmą kartą man ir žmonai teko gerti avies pieno, jis itin patiko žmonai. Man, kas netradiciška, viską galiu išbandyti, o žmonai, tarkim net ožkos pienas visai nepatinka. Šeimininkai pavaišino šviežiomis žemuogėmis su avies pienu, kas irgi niekada nebandyta.