Rugpjūčio 20 d. Egiptas paskelbė apie didžiausią kviečių užsakymą savo istorijoje – 3,8 milijono tonų. Derybos su Rusijos tiekėjais jau pradėtos, pranešė „Reuters“.
Tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip Europos Sąjungos (ES) kviečių eksporto rinkos mažėja, palyginti su kitais tiekėjais, ypač Rusija, pažymėjo Prancūzijos žemės ūkio rūmų (Chambres d’Agriculture France) ekonomistas Thierry Pouch.
Didžiausi pasaulio kviečių importuotojai yra Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regionai, o Prancūzija, turinti 25 proc. ES eksporto dalį, yra didžiausia eksportuojanti šalis.
„Dabar, kai daugelis importuotojų pradeda derybas su eksportuojančiomis šalimis, kitos savaitės bus lemiamos“, – pridūrė T. Pouch ir akcentavo, kad „ES turi greitai suvaldyti Rusijos agresiją ir užtikrinti savo rinkas“. Rusija šiuo metu yra pagrindinė tiekėja Alžyrui, kuris ilgą laiką buvo Prancūzijos klientas, o ši tendencija dar labiau sustiprėja dėl diplomatinių konfliktų tarp Paryžiaus ir Alžyro dėl Vakarų Sacharos.
T.Pouch atkreipė dėmesį, kad dar prieš dešimt metų Egiptas didžiąją dalį maisto pirkdavo iš Prancūzijos, tačiau dabar pagrindiniai tiekėjai yra Rusija ir Jungtinės Valstijos. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose tradicinėse ES rinkose, pavyzdžiui, Tunise ir Maroke. „Šios šalys stengiasi užtikrinti savo produkciją ir kreipsis į šalis, galinčias garantuoti joms kiekį ir kainas, atitinkančias jų ekonominę padėtį ir skolų lygį, o kokias sąlygas joms gali pasiūlyti Rusija“, – pažymėjo T.Pouch.
Šiuo metu nuolatiniai sausros reiškiniai Šiaurės Afrikoje didina priklausomybę nuo importo. Šiais metais Marokas, Alžyras ir Tunisas įsigijo 19,5 milijono tonų kviečių iš užsienio, palyginti su 17,1 milijono tonų pernai.
Šioje kovoje dėl įtakos pasaulinėje kviečių rinkoje Rusija žengia vienu žingsniu pirmyn. Nors šalis patiria nedidelį eksporto sumažėjimą, palyginti su praėjusiais metais (prognozuojama, kad eksportas pasieks 43 milijonus tonų, palyginti su 56 milijonais tonų 2023 m.), ji pasiekė trečią geriausią derlių per pastaruosius 5 metus – 82 milijonus tonų.
Dėl pigaus rublio, kuris šiuo metu yra itin palankus eksportui, Rusija pasinaudos šia situacija „norėdama dar labiau sumažinti kainas“, siekdama užimti naujas rinkas, pažymi ekonomistas.
ES reikalinga „agresyvesnė žemės ūkio diplomatija“, teigė T.Pouch. „Sprendimų priėmėjai turi būti informuoti apie Europos prekybos srautų palaikymo ir stiprinimo svarbą, nes nuo to priklauso ES kreditingumas Rusijos atžvilgiu“, – pridūrė jis.
