Galvijų Lietuvoje per metus padaugėjo 2,6 proc., daugiausia – Šilalės rajone

 Galvijų Lietuvoje per metus padaugėjo 16 tūkst., arba 2,6 proc. iki 629,5 tūkst., o daugiausiai jų registruota Šilalės (43,4 tūkst.) ir Šilutės rajonuose (40,7 tūkst.).

Pastarasis taip pat pirmauja pagal mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų skaičių, rodo nauja interaktyvi Žemės ūkio duomenų centro ūkinių gyvūnų statistikos platforma.

Pasak centro Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vadovo Dariaus Valkausko, galimybė palyginti skirtingus rodiklius leidžia susidaryti išsamesnį Lietuvos gyvulininkystės vaizdą.

„Kiekvienas skaičius pasakoja tam tikrą istoriją. Vienoje savivaldybėje vyrauja pieninė galvijininkystė, kitoje – mėsinių veislių galvijai, dar kitur išsiskiria avių ar kitų gyvūnų auginimas. Svarbu ne tik žinoti, kiek gyvūnų laikoma, bet ir suprasti, kaip keičiasi jų struktūra, laikytojų skaičius ir bandų dydžiai. Naujoji platforma leidžia šiuos duomenis lengvai palyginti ir geriau suprasti gyvulininkystėje vykstančius procesus“, – pranešime sakė D. Valkauskas.

Anot centro, vienas svarbiausių naujosios platformos privalumų – galimybė savarankiškai tyrinėti duomenis. Pakanka pasirinkti dominančią gyvūnų rūšį, laikotarpį ar savivaldybę ir informacija pateikiama interaktyviais grafikais, diagramomis bei žemėlapiais.

„Naujoji platforma leidžia vienoje vietoje matyti aktualią informaciją ir pastebėti tendencijas, kurioms anksčiau reikėdavo analizuoti kelias ataskaitas ir lyginti skirtingus duomenų šaltinius“, – pranešime sakė centro Skaitmenizacijos departamento direktorė Vaida Grucienė. 

Centro duomenimis, spalio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 125,9 tūkst. avių, 14,1 tūkst. ožkų ir 17,4 tūkst. arklių. Be tradicinių ūkinių gyvūnų, registre taip pat buvo 647 alpakos, 37 lamos ir 160 stručių.

Pasirinkus savivaldybę Lietuvos žemėlapyje visa analizė automatiškai pritaikoma pasirinktam regionui. Galima palyginti gyvūnų ir jų laikytojų skaičių, stebėti pokyčius per metus, nagrinėti bandų struktūrą.

Platformoje taip pat pateikiama informacija apie gyvūnų veisles, amžių, lytį, atvedimą, skerdimą, kritimą, eksportą ir importą. Atskiros diagramos leidžia matyti, kaip keičiasi gyvūnų struktūra, o tarptautinio judėjimo duomenys – iš kokių valstybių gyvūnai įvežami ir į kurias eksportuojami.