Po Lietuvos rajonus pasklido Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) siunčiami laiškai, kuriuose žemių savininkai ir ūkininkai informuojami apie jų valdose nustatytus draudimus veiklai. Žmonės netramdo emocijų, pyksta ir bando aiškintis, kokiu pagrindu įvesti į žemės nusavinimą panašūs apribojimai ir kuo jie gresia. „Ar ši tarnyba yra aukščiau Konstitucijos, kad yra paminama nuosavybė?“ – apmaudą lieja piliečiai.

Ši tarnyba yra sudariusi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapį, kuriame pažymėtos pelkės, šaltinynai, „natūralios pievos“ – teritorijos, kur negalima intensyvi žemdirbystė.

Ūkininkai, žemės savininkai, gavę VSTT laiškus, buvo šokiruoti, nes sužinojo, kad kai kuriuose savo žemės sklypuose nuo šiol negalės vykdyti įprastos žemės ūkio veiklos. Kitaip sakant, valdžia nurodė, kur ūkininkas savo žemėje gali ūkininkauti, o kurią savo sklypo dalį privalo užleisti paukščiams perėti ar stirnoms ganytis. Kai kas tai lygina su žemės nusavinimu, nes už naudoti uždraustą žemę nenumatytos jokios kompensacijos.

Įžvelgia skriaudą žemės savininkams

Žinoma Lazdijų krašto ūkininkė Alma Rutkauskienė teigė irgi gavusi VSTT raštą, kuriame nurodyta, kur neleidžiama ūkinė veikla.

„Kai gauni pranešimą, ten yra įrašytas kadastrinis numeris to sklypo, kur tie apribojimai numatyti. Gavau pranešimus dėl 80-ies kadastrinių sklypų, kuriuose yra apribojimai, analizavau žemėlapį. Iš pradžių labai sunerimau. Tada apėjau tas teritorijas. Pelkės, šaltinynai yra tikrai netinkami plotai ūkinei veiklai, mano veikloje jie ir anksčiau nedalyvavo. Labiausiai užkliuvo taip vadinamos „natūralios pievos“. Jos įrašytos naudmenyse, bet dabar dėl jų kyla problema, nes jų nebegalėsiu įtraukti į ariamus plotus, į intensyvią žemdirbystę. Jei užrašyta „natūrali pieva“, tai ji niekada nesugrįš į intensyvią žemdirbystę“, – sakė A. Rutkauskienė.

Ūkininkė įsitikinusi, jog tokia praktika yra neteisinga. Ji, kaip žemės sklypo šeimininkė, įsigijusi prieš penkerius metus tą sklypą, pirko žemės ūkio naudmenas, o dabar pasirodė, jog ten yra natūralios pievos, todėl ūkininkė dabar ten negalės dirbti. Jos nuomone, kaip savininkui tai yra skriauda, tai turėtų būti kažkaip kompensuojama.

„Jei Aplinkos ministerija nori, kad mano žemės sklypuose veistųsi paukščiukai, ganytųsi stirnos, vaikštinėtų šernai, man, kaip žemės savininkui, už tai turėtų būti sumokamas tam tikras mokestis, nes negaliu ta žeme naudotis“, – svarstė ūkininkė.

A. Rutkauskienė sakė, jog ją skaudina tai, kad tokie sprendimai priimami be derinimo su ūkininkais, žemės savininkais. „Žemdirbystė tapo didele prabanga, nes kasmet atsiranda labai daug naujų reikalavimų. Seniai dirbu žemės ūkyje, bet taip bauginančiai, taip gąsdinančiai man niekada nebuvo. Dėl visko grasina sankcijomis, nieko negirdžiu, išskyrus sankcijas. Su žemdirbiu valdžia nediskutuoja, tu esi tik baudžiamas. Dėl tokios situacijos mano emocinė būklė yra bloga“, – sakė žinoma Lazdijų krašto ūkininkė.

Kviečia rašyti raštus

Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė teigė žinanti, jog rajono ūkininkus pasiekė informacija apie tai, kad kai kuriems jų žemės plotams bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

„Savivaldybė jokios informacijos apie tai iš VSTT nėra gavusi, ta informacija buvo išsiuntinėta žemės savininkams. Šiuose raštuose nurodoma, kad kai kurie žemės savininkų sklypai yra priskiriami pelkėms, šaltinynams, natūralioms pievoms, ten nebus leidžiama vykdyti intensyvi žemės ūkio veikla. Tokius raštus yra gavę žmonės iš mano artimos aplinkos. Jie telefonu bandė susisiekti su VSTT, tačiau to padaryti jiems nepavyko“, – sakė J. Gudeliauskaitė.

Skyriaus vedėja ragina šiuos raštus gavusius ūkininkus netylėti ir raštu kreiptis į VSTT argumentuojant, kodėl nesutinka su žemės naudojimo apribojimais jų sklypuose.

„Reikia į tarnybą kreiptis raštu, nurodant savo argumentus, kodėl nesutinka su pateiktomis nuostatomis. Nekalbėkite apie tai telefonu, bet rašykite raštu, nes tada jie privalės atsakyti“, – sakė J. Gudeliauskaitė.

Gauna standartinius atsakymus

Kadangi daug Lietuvos žmonių nesutinka su tokiomis žemės naudojimo sąlygomis, tai jie užvertė laiškais Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Kai kam iš žemės savininkų pavyko gauti šios tarnybos atstovo Raimondo Čiuplio atsakymus, kuriuose bandoma paaiškinti šios sumaišties ir ribojimų kaltininkus bei aplinkybes:

„Apgailestaujame dėl Jūsų patirtų nepatogumų bandant susisiekti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba). Gauname didžiulį skaičių paklausimų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, todėl net ir skyrusi papildomų pajėgumų Tarnyba gali aptarnauti tik dalį vienu metu besikreipiančių asmenų.

Atkreipiame dėmesį, kad Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – SŽNS), t. y., draudimai ir galimos išimtys, nustatomos SŽNS įstatyme, kurį priima LR Seimas. Tarnyba yra įstatymus įgyvendinanti, o ne juos rengianti ir priimanti institucija.

Informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 3 p. 7 papunkčiu, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai.

Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba, sudarydama natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-355/3D-680 patvirtintu tvarkos aprašu „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nurodytais pirminiais duomenų šaltiniais.

Apraše nustatyti reikalavimai privalomi institucijoms, sudarančioms, tvirtinančioms ir keičiančioms SŽNS žemėlapius, nagrinėjančioms asmenų prašymus pakeisti SŽNS žemėlapius, taip pat fiziniams, juridiniams asmenims, teikiantiems prašymus pakeisti SŽNS žemėlapius.

Vadovaujantis Aprašu, teritorijos gali būti tikslinamos pagal žemės savininkų argumentuotus prašymus arba Tarnybos iniciatyva, jeigu Apraše nurodyti skaitmeniniai duomenų šaltiniai pasipildo naujais duomenimis, dėl kurių keičiasi pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų erdviniai duomenys.

Tarnybos nustatytos natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijos bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.“

„Dzūkų žinios"