Šimaičių seniūnijos ūkininkai: išmokos yra didelė paskata
Mišrus ūkis ar trumpa maisto tiekimo grandinė gali ne tik užtikrinti ūkio stabilumą, bet ir atverti naujų verslo kelių. Tai įrodo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko Jurbarko rajone aplankytas Vyganto Baršausko augalininkystės, pienininkystės ūkis bei Svajonės Vaicekauskienės puoselėjama sūrinė „Sūrio džiazas“.
Šimaičių seniūnijoje dirbantis Vygantas su šeima laiko apie 70 melžiamų karvių, 230 ha plote augina kviečius, miežius, rapsus, kukurūzus, žirnius ir kt. Tai, pasak ūkininko, ir išmokos, padeda išgyventi pienininkystės sektoriui. Tėvų pėdomis seka vienas sūnus, baigęs agronomijos mokslus ūkininkauja šalia esančiame savo ūkyje.
„Išmokos yra didelė paskata. Džiaugiamės, kad išsilaikom, dirbam, išsaugom darbo vietas. Šiuo metu samdome keturis vietos gyventojus, kurie padeda ūkyje“, - sako Vygantas, su ministru aptaręs svarbiausius ūkiui pievų, išmokų, tręšimo klausimus.
Tai, kad įvairiapusė veikla padeda vystyti ūkį ir atveria naujų galimybių, įrodo ir sūrinės „Sūrio džiazas“ įkūrėjai, su kuriais susitiko ministras.
Nuo 1992-ųjų Jurbarko rajone Svajonės Vaicekauskienės vyras turėjo specializuotą gyvulininkystės ir pieno ūkį, vienu metu jame augino net 150 karvių. Tačiau ėjo metai ir ši veikla ėmė nebetenkinti ir Vaicekauskai sumažino savo ūkį iki 50-ies galvijų, įsigijo įrangą, įsirengė cechą ir ėmėsi fermentinių sūrių gamybos. Dabar „Sūrio džiazo“ asortimente yra ne viena dešimtis pavadinimų produktų, gaminiai pasiekia net kitas šalis.
„Šie sūrininkai – puikus pavyzdys, kaip efektyviai gali veikti trumpos maisto tiekimo grandinės, iš kurių naudą gauna ir ūkininkai, ir vartotojai. Produktai gaminami iš šeimos ūkyje auginamų karvių pieno, nemažą jų dalį patys gamintojai ir parduoda. Žemės ūkio ministerija trumpų maisto tiekimo grandinių vystymui skiria prioritetą, siekiame, kad vietos gamintojai intensyviau įsitrauktų į vietinę rinką ir tiektų savo produkciją viešosioms maitinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms“, - sako ministras.
Strateginio plano parama trumpoms tiekimo grandinėms teikiama pagal jau veikiančius KPP modelius
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane pažymima itin didelė trumpų tiekimo grandinių reikšmė. Jos pradėtos plėtoti 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu, parama trumpoms tiekimo grandinėms išlieka ir naujuoju finansiniu laikotarpiu. 2023-2027 m. trumpoms tiekimo grandinėms skatinti numatoma skirti 10 mln. eurų.
Vidutinė paramos suma projektui bus diferencijuojama pagal projekto tikslus ir apimtis, laikantis KPP laikotarpio patirties ir nustatytos 3 lygių paramos teikimo modelių. Paramos intensyvumas – nuo 20 iki 60 proc. verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – bendrosioms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir kitoms išlaidoms. Paramos galės prašyti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo veikla; bei juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla. Išlieka svarbi sąlyga, kad parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip du subjektai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.