Protestuojantys telšiškiai ūkininkai į Vilnių traktoriais atskubėjo pirmieji
Iš anksto traktoriais išsiruošę į protesto akciją, vykusią sausio 23-26 dienomis, telšiškiai ūkininkai Vilnių pasiekė pirmieji, todėl 17 jų traktorių išsirikiavo Gedimino prospekto prestižinėje vietoje – netoli Katedros. O iš viso telšiškių palaikymo komandą sudarė per 150 žmonių.
Žinant, kokie buvo sunkūs tolimos kelionės eismo apribojimai, nes traktoriai negalėjo judėti magistraliniais keliais, reikia įvertinti ūkininkų atkaklumą ir ryžtą, siekiant savo tikslų.
Pasak Telšių ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės, ūkininkai žygiavo Gedimino prospektu, nešdami rankose šūkius, vėliavas. Į protestą susirinko per 5000 dalyvių iš visos Lietuvos. Oro sąlygos nelepino: tai lijo, tai šlapdriba, bet ūkininkai kantriai ir vieningai parodė, kad gali būti visi kartu, drauge pademonstruoti vieningą jėgą, kultūrą, brandą.
„Mes reikalavome išspręsti biurokratų sukurtą daugiamečių pievų problemą, sustabdyti apsauginių juostų bei zonų plėtrą ir vienašališką žemės paskirties keitimą be savininko sutikimo, sustabdyti rusiškų grūdų importą į Lietuvą, ryžtingai ir amžiams išspręsti pieno krizę Lietuvoje, grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo taisykles, sumažinti naftos dujų akcizą iki kaimyninių šalių lygio“,– tokius pagrindinius reikalavimus vardijo Z.Dargienė.
Pasak pašnekovės, džiugu buvo girdėti atgarsius, kad vilniečiai iki šiol nebuvo matę tokio estetiško, kultūringo mitingo, kai organizatoriai neleido lipti į sceną politikams ir reklamuoti savo partijų, praeiviai stebėjosi, kad tokią didelę techniką, kuri yra daugiausiai ne ūkininkų, o bankų nuosavybė, protestuotojai geba tvarkingai sustatyti. Visuomenei pavyko pateikti žinią, kad ūkininkai yra išsilavinę, kultūringi, save gerbiantys asmenys.
Jie susirinko į protestą, nebeapsikentę vyriausybės „stumiamų“ reikalavimų ir nurodymų, kada sėti, pjauti ar arti, kai nuosava žemė turi „pavirsti“ pieva, nors neturi gyvulių. Kur tuomet tą šieną dėti?
Ne ūkininkai kalti, kad Žemės ūkio ministerija įsipareigojo išlaikyti daugiamečių pievų plotus EK (Europos komisijai). Nuo 2004 metų, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, buvo įsipareigota išlaikyti 400 tūkst. ha pievų, po 10 metų (2014 m.) ūkininkai tokį pat pievų plotą buvo išlaikę. Tačiau dėl klaidingai sukurtos Žemės ūkio ministerijos deklaravimo sistemos, 2015 metais ūkininkai buvo priversti deklaruoti pasėlius klaidingu kodu, kurio pasekmės šiandien sprendžiamos. Ūkininkai sakė: „Ne mes, o valstybė suklydo, tai tegul ir ištaiso savo klaidas“.
Pirmąją protesto Vilniuje dieną susitikti su žemdirbiais kviesta premjerė Ingrida Šimonytė nepasirodė. Antrąją protesto dieną pakviestas LR Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pasirinko kitus susitikimus Lietuvoje. Prezidentui, pasirodo, buvo svarbiau lankytis šalies regionuose negu išgirsti iš visos Lietuvos tolimiausių kampelių susirinkusių žemdirbių nuomonę. Lietuvos žemės ūkio taryba pakartotinai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę su kvietimu rasti laiko susitikimui. Sausio 25 d. įvyko LRS Kaimo reikalų komiteto nuotolinis posėdis, kuriame dalyvavo premjerė I. Šimonytė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Žemės ūkio ministro K. Navicko ir aplinkos ministro Simono Gentvilo pateikti atsakymai netenkino protestuojančių ūkininkų, jie pasigedo konstruktyvumo ir konkretumo, sprendžiant susidariusias problemas, kurios įvardintos pateiktuose reikalavimuose.
Daugiamečių pievų problemą premjerė iš pradžių pažadėjo išspręsti vienokiu ar kitokiu būdu, atšaukti išsiųstus pranešimus, kuriuos gavo ūkininkai, atkurti daugiametes pievas. Vis tik premjerė vėliau teigė negalinti atšaukti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) siųstų pranešimų dėl pievų atkūrimo, tačiau pažadėjo ieškoti sprendimų, kad ūkininkai dėl to nepatirtų sunkumų. Ji pabrėžė, kad daugiamečių pievų atstatymo klausimas bus sprendžiamas tokiu būdu, kuris nepažeistų europinės teisės ir neužtrauktų Lietuvai baudų dėl neteisingo Europos Sąjungos reglamentų įgyvendinimo. Prašys sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl akcizų.
Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė kreiptis į Seimo pirmininkę ir valdybą dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo. Komitete dirbantis Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Pasak Kęstučio Mažeikos, kad greičiau priėmus sprendimus, mažėtų ūkininkų, verslo ir gyventojų išlaidos. Parlamentaro teigimu, Akcizų įstatymo pakeitimai Seime galėtų būti priimti jau kovo pirmąją savaitę. Posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pataisos dėl žymėto žemdirbių dyzelino lengvatos ir akcizo suskystintosioms naftoms dujoms (SND) Seimui galėtų būti pateiktos kovo 10-ąją, prasidėjus Seimo sesijai arba anksčiau, jei būtų sušaukta neeilinė sesija. Pasak premjerės, paprašius skubos, tvarką dėl žymėto dyzelino galima būtų atstatyti nuo sausio 1 d., taip pat sumažinti suskystintųjų naftos dujų akcizą buitiniams vartotojams ir verslui.
Ateitis viską parodys, nes Premjerė pokalbio metu su protesto akcijos atstovais akcentavo: jeigu pavyks susitarti Briuselyje, nes, pasak jos, Lietuva baudų nemokės, be to, jos būtų mokamos „iš visų duonos valgytojų sąskaitos“. Išgirdus tai, prisiminė vieno skaitytojo nuomonė: „Jei Briuselis viską sprendžia, tai kam Lietuvoje reikalinga mūsų išlaikoma valdžia, nes ji minta visų mūsų „duonos valgytojų“ sąskaita, nors tos duonos nėra nė kepalėlio pagaminusi. Kiek sutaupytume, jeigu nemaitintume biurokratų“.
Viešojoje erdvėje buvo girdima, jeigu reikalai nesitaisys, žemdirbiai gali sugrįžti su galingesne jėga, nes pirmieji „ledai“ jau pralaužti.
