Zita Dargienė savo veiklą Telšių ūkininkų sąjungoje pradėjo prieš trejus metus. Laukė liūdnas palikimas – 5000 eurų skola, be to, grėsė sąjungos likvidavimas, išbraukiant iš Registrų centro. Bet veikli moteris nepasidavė ir sėkmingai įveikė visus iššūkius, o svarbiausia – ūkininkai patikėjo, jog, dirbdami vieningai ir turėdami tikslą, galima daug ką pasiekti. Neatsitiktinai atkaklią ir ryžtingą savo vadovę visuotiniame ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime jie perrinko antrai kadencijai.

Protestas keitė protestą

Telšių ūkininkų sąjungos visuotiniame ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime, kuriame dalyvavo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, pastebėta, jog žemaičiai ūkininkai, ypač telšiškiai, 2023-iaisiais turėjo nustebinti visą Lietuvą. Jie ne tik dalyvavo visose žemdirbių akcijose, bet ir patys ne vieną suorganizavo.

„2023-ieji metai prasidėjo pieno krize. Kai pieno perdirbėjai pieno kainą sumažino 30-40 procentų, ūkininkų kantrybė trūko. Tada Lietuvos ūkininkų sąjunga ir paskelbė akciją „Nemokamo pieno (ne) būna“. Manau, jog mūsų rajono ūkininkai į ją įsitraukė masiškiausiai. Nenorėjome pieno laistyti laukuose ar pilti jį į mėšlides, tad nusprendėme juo pasidalinti su penkių miestų gyventojais. Vylėmės, jog šia akcija atkreipsime visuomenės dėmesį į mūsų problemas. Be to, susitikimų metu galėjome nuoširdžiai su miestiečiais pasikalbėti, papasakoti, kaip iš tiesų gyvename, kiek daug ir sunkiai dirbame, kaip mus skriaudžia ne tik pieno, mėsos perdirbėjai, grūdų supirkėjai, bet ir valdžia. Pieną gėrė ne vien Telšių rajono gyventojai. Didžiuliai pienvežiai suko ne į pieno perdirbimo įmones, o į Mažeikių, Kuršėnų, Šiaulių, Kauno aikštes. Džiaugiuosi, jog gyventojai mus priėmė ir dėkojo už atvežtą pieną“,– ataskaitiniame pranešime akcijos rezultatais dalijosi Z.Dargienė.

Ji vardijo ir kitus praėjusių metų piketus bei akcijas: „Telšių rajono ūkininkų sąjungos nariai dalyvavo dviejuose piketuose (vasario 24-ąją bei kovo 23-iąją) prie Seimo. Į Vilnių atvykome dviem pilnutėliais autobusais. Aktyvūs buvome ir mitinguose (kovo 8-ąją ir kovo 15-ąją) prie Vyriausybės rūmų. Kitaip ir būti negalėjo – neįmanoma buvo taikstytis su tuo, kad niekas mūsų negirdi. Lapkričio 16-ąją teko organizuoti dar vieną akciją – „Mėšlo iššūkis“. Tąkart ūkininkai su srutvežiais susirinko Telšiuose. Zita Dargienė sakė, kad, išklausęs jų bėdas apie tai, jog lietūs neleido įvažiuoti į laukus ir išlaistyti srutų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė sutinkąs, jog terminai būtų pakeisti ir draudimas jas laistyti galiotų ne nuo lapkričio vidurio iki kovo vidurio, o nuo gruodžio 1-osios iki kovo 1-osios. „Tačiau Žemės ūkio ministerijos paskelbtuose dokumentuose vėl nuodyta senoji draudimo data. Ministerija dar turi nemažai laiko, kad pakeistų datą. Jei ne, pavasarį srutvežiais pasieksime ir Vilnių“, – pažadėjo ūkininkų vadovė.

Z.Dargienė pastebėjo, jog ir gamta šiemet ūkininkų nelepino. Pirmiausia užgriuvo šalnos, kurios labiausiai nuskriaudė sodininkų, medelynų šeimininkus, uogų augintojus. Dar joms nepasibaigus, prasidėjo sausra. Nuo pat pavasario trūko lietaus. Nebuvo jo ir vasarą. Atėjo šienapjūtė, o pjauti nėra ko. Jau prieš pradedant šienauti, teko papildomai šerti gyvulius. Ne vienas ūkininkas visas viltis sudėjo į atolą. Kai kam pasisekė – jis buvo geresnis ir už pirmąją žolę.

Sausrai įsisiūbavus, kreiptasi į Telšių rajono savivaldybę, prašant rajone paskelbti ekstremaliąją situaciją, ir ji buvo paskelbta. Po sausros, tarsi kas dangų būtų atrišęs. Lijo ir lijo. Ne vienas ūkininkas nespėjo laiku derliaus nuimti, o paskui jau nebebuvo galima į laukus įvažiuoti. Dar blogiau, kai atėjo laikas pjauti kukurūzus – be traktoriaus į dirvą įvažiuoti tapo nebeįmanoma. Ir pykti nebuvo ant ko – su gamta nepakovosi…

Žmonių „pokštai“ dažnai būna blogesni už gamtos išdaigas. Ne vienam ūkininkui tikru iššūkiu tapo pasėlių deklaravimas, naujos schemos. Ne ką mažiau vargo ir su tręšimo planais. Norint juos tvarkingai padaryti, kainuoja iki 1500 eurų. Ir laiko nemažai atima. Tačiau ne visada tais planais įmanoma pasinaudoti.

„Nepatikėsite, bet kartais atrodo, jog netrukus mes turėsime valdžią įtikinti, jog karvė… yra su keturiom kojom ir duoda pieno. Kaip kitaip manyti, jei valdininkai niekaip nesupranta, jog tuomet, kai banda ganosi pievoje, tvarte mėšlo susikaupia mažiau. Jiems tai nė motais. Skaičiuoja taip, kaip nori – esą turi būti tiek mėšlo, ir gana.

2023 m. bandėme praskaidrinti ūkininkų nuotaikas. Priėmėm keliaujančius kupiškėnus, parodėm jiems savo gražų miestą, papasakojom apie sėkmes ir nesėkmes. Pernai jau 30-ąjį kartą suorganizavome konkursą „Metų ūkis“, o gruodžio 6-ąją Telšiuose įvyko kalėdinis susitikimas-diskusija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai.

Startavę 2024-ieji parodė, kad ūkininkai yra vieningi, taip pat pademonstravo savo kultūrą sausio 8 d., dalyvaudami laužų kūrenimo akcijoje, vėliau sausio 22-26 d. protestavę Vilniuje“,– išsamioje ataskaitoje Z.Dargienė apžvelgė praėjusių metų iššūkius.

Ji padėkojo visiems dalyvavusiems žemdirbių protesto akcijoje. Susirinkime buvo apdovanoti visi 17 ūkininkų, kurie traktoriais važiavo į Vilnių ir dalyvavo žemdirbių protesto akcijoje. Jiems už ryžtą, supratimą, palaikymą ir kantrybę įteiktos plaketės-padėkos ilgam primins žygį į sostinę bei ten praleistą laiką, per kurį vis dėlto pavyko iš valdžios išpešti ne vien krūvą pažadų, bet ir kai ką realaus.

Taryboje – daugiausia nauji veidai

„Nustebino, kad šįkart tiek daug ūkininkų norėjo būti išrinkti į tarybą, – sakė pirmininkė. – Anksčiau ne vienas šalia sėdintį ragindavo: „Eik tu…“ „Tu pats eik…“ O dabar patys stojosi ir sakė, kad nori dalyvauti tarybos darbe. Malonu tai, jog taryba atjaunėjo. Jauniausiam jos nariui Tadui Miliui – tik 26-eri. Daugeliui kitų – nuo 30 iki 45-erių. Tik gaila, jog visi devyni – vyrai. Praėjusioje taryboje buvome trys moterys, dabar likau viena. Vyrai juokavo, kad jiems ir manęs vienos užteks. Tiesa, ūkininkai revizorės pareigas patikėjo moteriai, Laurynai Palekienei, nors anksčiau buvo išrinkę vyrą.“

Balsuodami žmonės atsižvelgė į tai, kad taryboje būtų atstovaujama visiems – pienininkystės, augalininkystės ir mėsos ūkiams. Turintiems pieno ūkius atstovauja Dainius Dargis, Tomas Vitkevičius, Artūras Savickis ir Tadas Milius, auginantiems grūdines kultūras – Andrius Akučka ir Daivaras Skiotys, o laikantiems galvijus mėsai – Zita Dargienė, Valdas Kačinskis, Karolis Andrijauskas ir Gintas Palekas. Penki iš dešimties ūkininkų turi ekologinius ūkius, tad ir ekologijos reikalai nebus pamiršti.

Naujoji Telšių ūkininkų sąjungos taryba jau gavo namų darbų. Zita Dargienė jos nariams išsiuntė po nemažą pluoštą naujai koreguojamų deklaravimo taisyklių, dėl kurių pastabas ir pasiūlymus buvo galima teikti iki kovo 8-osios. O kovo 6-ąją visa naujoji taryba vyko į Kauną, į Lietuvos ūkininkų sąjungoje surengtus mokymus.

„Vienas iš pagrindinių naujosios tarybos tikslų yra pritraukti kuo daugiau narių į sąjungą, nes kovojama bei protestuojama už visus ūkininkus, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos ūkininkauti, dirbti savo žemę. Siekiama, kad būtų mažinami pertekliniai reikalavimai, biurokratinė našta. Kviečiame visus ūkininkus prisijungti į Ūkininkų sąjungos gretas, o kaip tapti nariu, informaciją rasite internetiniame puslapyje: www. TelseTRUS.lt“,– kvietė gausinti Lietuvos ūkininkų sąjungos gretas Telšių ūkininkų vadovė Zita Dargienė.