Trečiadienį trys Seimo komitetai apsisprendė dėl siūlomos žemėtvarkos reformos, dar vadinamos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reforma, mat pirmajame reformos etape dabar Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldi institucija taptų pavaldi Aplinkos ministerijai (AM). Reformos esmė yra žemės politikos formavimą deleguoti AM, atskirti nuo žemės ūkio politikos, o 103 miestuose žemės valdymą patikėjimo teise perduoti 60 savivaldybių.

Seimo Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Kaimo reikalų komitetas – visi jie yra papildomi svarstant sudėtingą reformos paketą, kuris apima net 20 įstatymų.

Projektas sulaukė itin daug pastabų. Pripažinta, kad šioje Seimo kadencijoje tai blogiausiai parengtas teisės aktų paketas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė net 83 pastabas ir pasiūlymus projektui tobulinti. Svarstymo metu, kuris truko kelias savaites, kritinius pastebėjimus išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Svarstymuose aktyviai dalyvavo NŽT, Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), kitos institucijos. ŽŪR parengė du raštus, kuriuose pateikė nepritarimą reformai.

Politinis tikslas nėra ginčijamas, tačiau suplanuotos reformos mechanizme įžvelgiama daug trūkumų. Svarstymo metu AM to neginčijo ir čia pat ieškojo galimų sprendimų.

Atsižvelgdami į spragas Seimo Audito komitetas ir Kaimo reikalų komitetas birželio 8-osios posėdyje svarstė, ar nereikėtų projekto grąžinti Vyriausybei tobulinti. Vis dėlto to atsisakyta nenorint dviem mėnesiams ar ilgesniam laikui užvilkinti reformos pradžios. AM bei LSA vadovai Seimo komitetų prašė nestabdyti reformos paketo svarstymo, projekto tolimesnį tobulinimą patikėti pagrindiniam Valstybės ir savivaldybių komitetui.

Visi trys papildomi Seimo komitetai nutarė pritarti reformos projektui, bet pagrindiniam Seimo komitetui siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į pateikiamas pastabas.

Reformos paketą planuojama priimti dar šioje Seimo pavasario sesijoje.