Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) posėdyje nagrinėjo aktualius parlamentinės kontrolės klausimus: dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paprašyta paaiškinti, kada plačiajai žemės ūkio bendruomenei bus pristatyti galutiniai Strateginio plano (SP) sprendimai, kurių dauguma įsigalios jau nuo ateinančių metų.

Iš daugiau kaip dviejų šimtų klausimų ir pastabų, kurias balandį Europos Komisija (EK) pateikė Lietuvai dėl nacionalinio SP, šiuo metu pozicijos derinamos vos dėl kelių dalykų: kai kurių GAAB standartų ir valdymo reikalavimų, išmokų už klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas ekoschemas. Kaip žinoma, atsirado naujos gyvūnų gerovės ekoschemos – už paukščius (vištas dedekles, broilerius, kalakutus), kiaules. Schemos yra derinamos. Vis dar tikimasi pagerinti situaciją dėl daugiamečių pievų plotų išlaikymo įsipareigojimo. Matant, kad gali tekti atkurti pievas tūkstančiuose išartų hektarų, Lietuva kartu su Latvija ir Estija pateikė pasiūlymą Europos ministrų taryboje, kad būtų perskaičiuoti referenciniai dydžiai. EK atsakymo tikimasi sulaukti per dvi savaites.

Buvo patikinta, kad SP informacinė viešinimo kampanija prasidės spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje.

LEŪA pirmininkas S.Daniulis išreiškė abejonę dėl gyvulininkystei teikiamos paramos efektyvumo. Gal darome kažką ne taip, kad nepaisant rėmimo gyvulių nuolat mažėja, – svarstė jis. Taip pat ekologų lyderis teiravosi, kodėl jiems yra numatytos tik dvi ekoschemos. Motyvacija imtis ekologinio ūkininkavimo, teigė jis, būsianti nepakankama.

LKAA direktorius A.Baravykas išsakė priekaištą dėl gyvūnų gerovės ekoschemos kiaulininkystei. Asociacija tikėjosi, kad bus diskusija dėl įkainių. Mano, kad ministerija neįvertino visų sąnaudų už tai, kad subjektai plote sumažins laikomų gyvulių skaičių.

LMSA pirmininkas dr. A.Gaižutis dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad palyginti su besibaigiančiu finansiniu laikotarpiu miškams 3,5 karto mažinamas finansavimas. Tai prieštarauja nacionalinei miškų plėtros strategijai bei klimato kaitos švelninimo politikai.

Paguodžiančių atsakymų neišgirdo nė vienas. Glaustai komentarų esmę galima apibūdinti taip: pinigų yra tiek, kiek yra, kaimo plėtros krepšelis sumažėjęs.