Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją: ką svarbu žinoti ūkininkams?

Dėl Lietuvą ir žemės ūkio sektorių stipriai paveikusios audros padarinių Lietuvos Respublikos Vyriausybė rugpjūčio 26 d. paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, pritarus Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ekspertiniam vertinimui.

Ekstremalioji situacija paskelbta įvertinus rugpjūčio 22 d. audros – itin smarkaus vėjo ir lietaus – sukeltus padarinius. Surinkti duomenys ir institucijų pateikta informacija parodė, kad audros padariniai apima didesnę teritoriją nei atskirų savivaldybių ribos, o dalis reikšmingų pasekmių žemės ūkiui dar tik aiškėja. Todėl nuspręsta, kad reikalingas koordinuotas valstybės masto reagavimas ir vienodas požiūris į nukentėjusius ūkius visoje paveiktoje teritorijoje.

„Šiuo sprendimu siekiame užtikrinti, kad visi nuo audros nukentėję Lietuvos ūkininkai būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo savivaldybės ar administracinių procedūrų. Valstybė turi veikti iš anksto, nelaukdama galutinių žalos skaičių, ir sudaryti sąlygas žmonėms koncentruotis į ūkių atkūrimą, o ne papildomą biurokratinę naštą“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas sudaro sąlygas koordinuotai rinkti ir apibendrinti informaciją apie žalą, suteikia papildomą oficialų pagrindą įrodant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes bei leidžia mažinti administracinę naštą nukentėjusiems ūkininkams. Šis sprendimas taip pat sustiprina Lietuvos argumentus siekiant Europos Sąjungos paramos nuo stichijos nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui.

Ekstremalioji situacija leidžia efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir sudaro sąlygas individualiai pagrįstais atvejais netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių ūkininkai dėl ekstremalių aplinkybių objektyviai negalėjo įvykdyti.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.

ŽŪR: situacija šalies regionuose labai skirtinga

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pažymi, kad šiuo metu situacija skirtinguose šalies regionuose nevienoda. Vienur ūkininkams didesnių derliaus nuostolių pavyko išvengti, kitur gausūs ir užsitęsę krituliai bei audra jau padarė reikšmingos žalos.

Ypač jautriai perteklinius kritulius pajuto uogininkystės ūkiai. Vienuose regionuose braškių augintojai spėjo nuimti didžiąją dalį derliaus dar iki gausių kritulių, tačiau kitur dėl užsitęsusių liūčių prarandama reikšminga dalis produkcijos.

Sudėtinga situacija ir augalininkystės ūkiuose. Permirkusiuose laukuose sunku arba visai neįmanoma atlikti suplanuotų darbų, o galutinis nuostolių mastas priklausys ir nuo to, kiek dar tęsis lietingi orai.

Raginame ūkininkus nelaukti ir fiksuoti stichinių reiškinių padarytą žalą, sekti meteorologines prognozes bei kreiptis į savivaldybes ir atsakingas institucijas dėl situacijos bei patirtos žalos įvertinimo.

Ką dabar svarbiausia padaryti ūkininkui?

Jeigu dėl audros, perteklinio lietaus ar kitų su ekstremaliomis oro sąlygomis susijusių reiškinių jūsų ūkis patyrė nuostolių arba tampa neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, svarbiausia – nedelsti ir tinkamai užfiksuoti faktinę situaciją.

Pirmiausia rekomenduojama:

• informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) apie susidariusias aplinkybes;
• užfiksuoti padarytą žalą – fotografuoti nukentėjusius pasėlius, užlietus laukus, sugadintą infrastruktūrą ar kitą turtą, rinkti vaizdo medžiagą bei kitus įrodymus;
• kreiptis į savo savivaldybės administraciją, kad patirta žala būtų oficialiai įvertinta ir užfiksuota;
• saugoti dokumentus ir kitą informaciją, galinčią pagrįsti patirtus nuostolius ir negalėjimą laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Valstybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta – ką tai reiškia ūkininkui?

Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, žalą patyrę žemės ūkio subjektai turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl patirtos žalos įvertinimo ir valstybės paramos skyrimo.

Savivaldybė organizuoja žalos vertinimą – sudaroma komisija, kuri apžiūri nukentėjusius pasėlius ir nustato žalos mastą.

Tačiau ūkininkams nereikėtų laukti oficialaus žalos vertinimo. Rekomenduojama kuo anksčiau savarankiškai rinkti visus įmanomus įrodymus – nuotraukas, vaizdo medžiagą, dokumentus, informaciją apie konkrečius laukus, pasėlius, prarastą produkciją ar kitą audros padarytą žalą.

Šie įrodymai gali būti itin svarbūs tiek vertinant teisę į paramą, tiek sprendžiant dėl galimų kompensacijų ar pagrindžiant force majeure aplinkybes.

Jei dėl audros negalite įvykdyti NMA įsipareigojimų

Pareiškėjai nepraranda teisės į paramą, jeigu įsipareigojimų neįvykdė dėl pripažintų nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių. Tačiau kiekvienu atveju svarbu turėti dokumentus ir kitus įrodymus, pagrindžiančius, kodėl konkrečių įsipareigojimų įvykdyti nebuvo įmanoma.

Jeigu dėl nepalankių oro sąlygų negalite laiku įvykdyti paramos įsipareigojimų ar kitų reikalavimų, kuriems teisės aktuose nėra numatytos automatinės išimtys, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojote arba galėjote sužinoti apie susidariusias aplinkybes, reikia kreiptis į NMA.

Prašymą galima pateikti el. paštu dokumentai@nma.lt, o nuotraukas rekomenduojama pateikti naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“. Kiekviena situacija vertinama individualiai.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas yra papildomas oficialus pagrindas įrodant nenugalimos jėgos aplinkybes, tačiau ūkininkams vis tiek svarbu fiksuoti būtent konkrečiam ūkiui padarytą žalą ir jos poveikį prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

Iki rugsėjo 15 d. galima atsisakyti paramos už deklaruotą lauką

Ūkininkams taip pat svarbu žinoti, kad pareiškėjai iki rugsėjo 15 d. gali atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, jeigu dėl objektyvių priežasčių nebegali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Ši galimybė netaikoma tais atvejais, kai NMA jau yra informavusi pareiškėją apie planuojamą patikrą ar paraiškoje nustatytas klaidas, paprašiusi pateikti papildomus dokumentus arba kai patikros metu jau nustatyti pažeidimai.

Todėl ūkininkams, kurie mato, kad dėl užmirkusių laukų, audros padarytos žalos ar kitų objektyvių priežasčių įsipareigojimų įvykdyti nepavyks, svarbu neatidėlioti sprendimų ir kuo anksčiau kreiptis į NMA.

„Force majeure“ gali būti aktuali ir santykiuose su bankais ar supirkėjais

Audros ir gausių kritulių padariniai gali sutrukdyti įvykdyti ne tik su paramos priemonėmis susijusius reikalavimus. Dėl prarasto derliaus, vėluojančių darbų ar kitų objektyvių aplinkybių ūkininkui gali tapti sudėtinga laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus bankams, produkcijos supirkėjams ar kitiems kreditoriams.

Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant informuoti kitą sutarties šalį apie susidariusias aplinkybes ir ieškoti sprendimų dėl terminų pratęsimo ar kitų galimų susitarimų.

Prireikus galima kreiptis į teritorinius Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes patvirtinančios pažymos. Valstybė kompensuoja tokių pažymų išdavimo išlaidas – iki 200 Eur, o gavus pažymą prašymą NMA reikia pateikti per vieną mėnesį.

Svarbiausia – nelaukti ir fiksuoti žalą

Nors valstybės lygio ekstremalioji situacija jau paskelbta, galutinis audros ir gausių kritulių žemės ūkiui padarytos žalos mastas dar nėra aiškus. Todėl šiuo metu vienas svarbiausių ūkininkų veiksmų – kuo tiksliau užfiksuoti faktinę situaciją savo ūkyje.

Nuotraukos, vaizdo medžiaga, informacija apie pažeistus ar sunaikintus pasėlius, užlietus laukus, sugadintą infrastruktūrą, negalėjimą įvažiuoti į laukus ar atlikti numatytų darbų bei savalaikis NMA ir savivaldybės informavimas gali tapti svarbiais įrodymais vertinant konkretaus ūkio situaciją.

ŽŪR ragina ūkininkus nedelsti: kuo anksčiau užfiksuota žala ir informuotos atsakingos institucijos, tuo daugiau galimybių tinkamai pagrįsti patirtus nuostolius, apsaugoti teisę į paramą, išvengti sankcijų už dėl objektyvių aplinkybių neįvykdytus įsipareigojimus ir sudaryti prielaidas galimai paramai ar kompensacijoms.